Jėzus Kristus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search

Jėzus Kristus (taisyti)

11:36, 12 spalio 2018 versija

15 969 baitai pašalinti ,  prieš 3 metus
→‎Ainaras Galvydis
Žymos: Pakeista Vizualus redagavimas Žyma: Žymos „Tvarkyti“ panaikinimas Žyma: Trynimas blanking
{{šaltiniai}}
{{cleanup}}
[[Vaizdas:StJohnsAshfield StainedGlass GoodShepherd-frame crop.jpg|thumb|200px|Kristus, vaizduojamas bažnyčios vitraže]]
[[Vaizdas:Gerard van Honthorst 001.jpg|thumb|200px|Kristaus gimimas – [[Gerard van Honthorst]] paveikslas]]
[[Vaizdas:Christ_pantocrator_daphne1090-1100.jpg|thumb|200px|XI amžiaus portretas]]
'''Jėzus Kristus''' ('''Jėzus iš [[Nazaretas|Nazareto]]''' arba tiesiog '''Jėzus'''; gimė apie [[6 m. pr. m. e.|6]] ar [[4 m. pr. m. e.]], mirė apie [[30]] m.) – svarbiausia asmenybė [[Krikščionybė|krikščionybėje]]. Manoma, jog Jėzus Kristus išpildė [[Senasis Testamentas|Senojo Testamento]] pranašystes, kurių svarbiausia buvo jo nukryžiavimas. Kristaus mokinių – apaštalų – misijos metu, jo pasekėjai imti vadinti krikščionimis<ref>Apd 11,26</ref>. Krikščionys tiki, kad Jėzaus Kristaus mirtis ir prisikėlimas atkūrė praeityje prarastą žmogaus galimybę į amžinąjį gyvenimą.
 
[[Krikščionybė]]je Jėzus Kristus yra laikomas Dievo Sūnumi ir sykiu Dievu, [[islamas|Islame]] jis laikomas [[Pranašas|pranašu]], [[Judaizmas]] neigia jo sąsajas su Dievu.
 
Daugiausiai yra žinoma apie paskutiniuosius Jėzaus gyvenimo metus, ypač apie paskutiniąją savaitę, iš [[Evangelija|Evangelijų]].
{{Abejotina}}
Šiuo metu beveik visi istorikai vieningai sutaria, kad Jėzus Kristus tikrai egzistavo ir buvo istorinė asmenybė<ref>Ehrman, Bart (2011). Forged: writing in the name of God – Why the Bible’s Authors Are Not Who We Think They Are. HarperCollins. p. 285. ISBN 978-0-06-207863-6.</ref>.
 
== Ainaras Galvydis ==
„Jėzus“ kilęs iš [[graikų kalba|graikų]] ''Ιησους'' (Jesous), o šis verstas iš
* ([[Aramėjų kalba|aramėjų kalbos]] ''ישוע'') '''Ješua''' „Viešpats ([[JHVH|Jahveh]]) gelbėja“
arba
* ([[Hebrajų kalba|hebrajų kalbos]] ''יְהוֹשֻׁעַ'') '''Jošúa''' „Viešpats gelbėja“.
„Kristus“ yra teologinis vardas, kilęs iš graikiško ''Χριστός'' (''Christos''), versto iš hebrajų ''Mašiach'' (''[[Mesijas]]''), reiškiančio „pateptasis“.
 
== Pranašystės ==
Tikima, kad pirmoji pranašystė jau buvo duota [[Rojus|Edeno sode]], iš karto po nuopuolio. [[Pradžios knyga]] 3 skyrius:
 
''14 VIEŠPATS Dievas tarė žalčiui: „Kadangi tu tai padarei, esi prakeiktas tarp visų gyvulių ir tarp visų žvėrių. Ant pilvo šliaužiosi ir dulkes ėsi visas savo gyvenimo dienas. 15 Aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs ir moters, tarp tavo ainijos ir jos ainijos; ji trupins tau galvą, o tu kirsi jai į kulną. "''
 
Tikima, kad Kristaus ([[Mesijas|Mesijo]]) atėjimą pranašavo ne vienas [[Senasis Testamentas|Senojo Testamento]] pranašas. Yra apie 300 pranašysčių, kurios išsipildė Jėzuje. Dar tiek pranašavo apie antrąjį Jėzaus atėjimą, kurio krikščionys laukia ateityje.
 
[[Pakartotas Įstatymas|Pakartoto Įstatymo]] knygoje (19sk.), kurios autoriumi tradiciškai laikomas [[Mozė]], gyvenęs apie 1500–1300 iki Kristaus, rašoma:
 
''18 Išugdysiu jiems pranašą kaip tave iš jų giminių ir įdėsiu savo žodžius į pranašo lūpas. Jis pasakys jiems visa, ką būsiu jam įsakęs. 19 Jei kas nors neklausys žodžių, kuriuos pranašas kalbės mano vardu, aš pats pašauksiu jį už tai atsakyti.''
 
Praėjus apie 700 metų pranašas [[Izaijas]] kalbėjo (53 sk.):
 
''4 Tačiau jis prisiėmė mūsų negalias, sau užsikrovė mūsų skausmus. O mes laikėme jį raupsuotu, Dievo nubaustu ir nuvargintu. 5 Bet jis buvo sužalotas dėl mūsų nusižengimų, ant jo krito kirčiai už mūsų kaltes. Bausmė ant jo krito mūsų išganymui, ir mes buvome išgydyti jo žaizdomis. 6 Visi mes pakrikome lyg avys, kiekvienas eidamas savo keliu, o VIEŠPATS užkrovė jam mūsų visų kaltę.''
 
Atskiri pranašai išpranašavo įvairias Jėzaus Kristaus gyvenimo detales: gyvenamąją vietą, mirties pobūdį, kentėjimo kelią.
 
== Gimimas ==
Dievobaimingai merginai vardu [[Marija (Jėzaus motina)|Marija]] pasirodė [[angelas]] ir paskelbė apie tai, kad ji taps nėščia iš Šventosios Dvasios ir pagimdys vaiką. Marijos vyru tapo Juozapas, priklausęs karališkajai Dovydo giminei. Evangelijos pasakoja, kad Juozapas sužinojęs, jog Marija nėščia, norėjo ją slapta atleisti, tačiau sapne jam pasirodęs angelas papasakojo apie tai, kad gimsiąs vaikas yra iš Dievo.
 
Mesijas Jėzus gimė [[Betliejus|Betliejaus]] mieste, kaip pranašavo pranašas [[Michėjas]], [[Judėja|Judėjoje]], [[Erodas I Didysis|Erodo Didžiojo]] ir [[Sąrašas:Romos imperatoriai|Romos imperatoriaus]] [[Augustas|Augusto]] valdymo laikais. Vaikelį pavadino Jėzumi, kaip liepė angelas. Jėzus kartu su savo tėvu buvo dailidės ir gyveno Nazareto mieste, [[Galilėja|Galilėjoje]], todėl dažnai Jis buvo vadinamas Jėzumi Nazariečiu.
 
[[Biblija|Šventasis Raštas]] kalba, kad Jėzus turėjo brolius [[Apaštalas Simonas Kananietis|Simoną]], Jokūbą, Judą ir Juozapą (jie minimi Mt.13:57). Žodis broliai čia gali reikšti ir „pusbrolius“. Vienas jų, Jokūbas, tapo pirmuoju Jeruzalės bažnyčios vyskupu, taip pat parašęs Naujojo Testamento Jokūbo laišką. Judas tapatinamas su Judo laiško autoriumi.
 
== Tarnystė ==
Keturios evangelijos daugiausiai dėmesio skiria Jėzaus gyvenimo laikotarpiui po 30 metų, nes būtent tokio amžiaus Kristus pradėjo savo žemišką tarnystę.
 
Tarnystę Jėzus pradėjo nuo to, kad pasikrikštijo pas tuometinį pranašą [[Jonas Krikštytojas|Joną Krikštytoją]]. Tuomet, praleidęs 40 dienų pasninkaudamas dykumoje, Jėzus apsigyveno [[Kafarnaumas|Kafarnaume]] šalia [[Tiberiados ežeras|Genezareto ežero]]. Kristus surinko 12 mokinių (Luko 6 sk.):
 
''13 Išaušus rytui, jis pasišaukė savo mokinius ir iš jų išsirinko dvylika; juos ir pavadino [[apaštalai]]s: 14 Simoną, kurį praminė [[Apaštalas Petras|Petru]], jo brolį Andriejų, Jokūbą ir Joną, [[Apaštalas Pilypas|Pilypą]] ir [[Apaštalas Baltramiejus|Baltramiejų]], 15 Matą ir Tomą, Alfiejaus sūnų Jokūbą ir Simoną, vadinamą Uoliuoju, 16 Jokūbo sūnų Judą ir [[Judas Iskariotas|Judą Iskarijotą]], vėliau tapusį išdaviku.'' Po Judo išdavystės ir mirties, jį pakeitė Motiejus.
 
Apreiškimo knygoje rašoma, kad dvylika mokinių teis dvylika Izraelio giminių. Po Kristaus pakilimo į dangų, dvylika apaštalų skelbė Evangeliją po visus Artimuosius Rytus ir ne tik. Jie buvo Kristaus mokymo skleidėjai pirmajame amžiuje.
 
Savo gyvenimo žemėje metu, Jėzus mokė žmonės, darė daugybę stebuklų: gydė, išvarinėjo demonus, ramino audras ir prikeldavo numirusius.
 
Kristus yra Krikščioniškos bažnyčios įkūrėjas.
 
== Pasiaukojimas ir nukryžiavimas ==
Kristaus laiku valdančioji bažnyčia ([[judėjai]]) už religine išdavystę norėjo nužudyti Jėzų. Tačiau Kristus buvo mylimas ir turėjo daug pasekėjų. Todėl buvo neįmanoma jį suimti dienos metu. Vienas iš Jėzaus artimiausių mokinių, [[Judas Iskariotas]], už 30 sidabrinių mokestį išdavė Mesiją. Yra žinoma, kad Judas buvo Jėzaus ir Jo mokinių iždininkas.
 
Naktį Jėzų suėmė, išniekino ir išjuokė. Tuo tarpu jis nesipriešino ir nepratarė nė žodžio. Išaušus rytui, vietinis valdytojas [[Poncijus Pilotas]], norėdamas įtikti žydams, liepė nukryžiuoti Kristų [[Golgota|Golgotos]] (Kalvarijos) kalne, imperatoriaus [[Tiberijus|Tiberijaus]] valdymo laiku.
 
Jėzaus mirtį lydėjo gamtos reiškiniai. Kaip rašo evangelijos:
 
''50 Tuomet Jėzus, dar kartą sušukęs skardžiu balsu, atidavė dvasią. 51 Ir štai šventyklos uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios, ir žemė sudrebėjo, ir uolos ėmė skeldėti. 52 Atsivėrė kapų rūsiai, ir daug užmigusių šventųjų kūnų prisikėlė iš numirusių. 53 Išėję iš kapų po prisikėlimo, jie atėjo į šventąjį miestą ir daug kam pasirodė. 54 Šimtininkas ir kiti su juo sergintys Jėzų, pamatę žemės drebėjimą ir visa, kas dėjosi, labai išsigando ir sakė: „Tikrai šitas buvo Dievo Sūnus!“'' (Mato 27:50-54)
 
Krikščionys tiki, kad Jėzaus Kristaus mirtimi kiekvienas tikintysis gauna išgelbėjimą iš amžinos pražūties pragare, kaip Dievo bausmės už žmogaus nuodėmes. Anksčiau Dievo išrinktąja tauta buvo tik Izraelis, o Kristaus auka atvėrė kelią ir pagonims tapti Dievo tauta. Jėzaus mirties galia suteikia žmogui pergalę prieš šėtoną, nuodėmę ir savo ydas bei geismus.
Jeigu Senojo Testamento laikais žmogus buvo nuteisinamas atnešdamas tyrą avinėlį kaip auką Dievui, tai Naujojo Testamento laikais žmogus nuteisinamas tikėdamas Kristaus auka.
 
== Prisikėlimas ir Pakilimas į dangų ==
[[Vaizdas:Christ Carrying the Cross 1580.jpg|thumb|left|200px|''Jėzus Kristus neša kryžių'', El Greko XVI a.]]Po trijų dienų kai buvo palaidotas, Kristus, kaip ir žadėjo būdamas gyvas, – prisikėlė. Evangelistas [[Apaštalas Matas|Matas]] tai aprašo taip:
 
''1 Po šabo, auštant pirmajai savaitės dienai, Marija Magdalietė ir kita Marija ėjo aplankyti kapo. 2 Staiga smarkiai sudrebėjo žemė: Viešpaties angelas nužengė iš dangaus, nurito šalin akmenį ir atsisėdo ant jo. 3 Jo išvaizda buvo it žaibo, o drabužiai balti kaip sniegas. 4 Išsigandę jo, sargybiniai sudrebėjo ir pastiro lyg negyvi. 5 O angelas tarė moterims: „Jūs nebijokite! Aš žinau, kad ieškote Jėzaus, kuris buvo nukryžiuotas. 6 Jo čia nebėra, jis prisikėlė, kaip buvo sakęs. Įeikite, apžiūrėkite vietą, kur jo gulėta. 7 Ir skubiai duokite žinią jo mokiniams: 'Jis prisikėlė iš numirusių ir eina pirma jūsų į Galilėją; tenai jį ir pamatysite'. Štai aš jums tai paskelbiau“. 8 Jos greitomis paliko kapą, apimtos išgąsčio ir didelio džiaugsmo, ir bėgo pranešti mokiniams. 9 Ir štai priešais pasirodė Jėzus ir tarė: „Sveikos!“ Jos prisiartino ir, puolusios žemėn, apkabino jo kojas. 10 Jėzus joms pasakė: „Nebijokite! Eikite ir pasakykite mano broliams, kad keliautų į Galilėją; ten jie mane pamatys“. (Mato 28: 1-10)
 
Galilėjoje Kristus pasirodė mokiniams, 40 dienų mokino juos, davė nurodymą skelbti Gyvybės Žodį per visą pasaulį, o po to, daugiau kaip 500 žmonių akivaizdoje, pakilo ant debesų į dangų.
 
'' 14 Galop pasirodė visiems Vienuolikai, kai jie sėdėjo už stalo; priekaištavo jiems už netikėjimą ir širdies kietumą, kad netikėjo tais, kurie buvo matę jį prisikėlusį. 15 Ir jis tarė jiems: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai. 16 Kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas. 17 Kurie įtikės, tuos lydės ženklai: mano vardu jie išvarinės demonus, kalbės naujomis kalbomis, 18 ims plikomis rankomis gyvates ir, jei išgertų mirštamų nuodų, jiems nepakenks. Jie dės rankas ant ligonių, ir tie pasveiks“. 19 Baigęs jiems kalbėti, Viešpats Jėzus buvo paimtas į dangų ir atsisėdo Dievo dešinėje.'' (Morkaus 16: 14-19)
 
Jėzus Kristus pažadėjo grįžti antrą kartą tokiu pat būdu kaip jis pakilo. Todėl krikščionys laukia Kristaus atėjimo paskutiniais laikais, kad būtų užbaigtas žmonijos gyvavimas žemėje ir įvykdytas amžinas teisingumas.
 
== Istoriškumas ==
Dauguma šiuolaikinių istorikų mano, jog Jėzaus istorija gana ilgą laiką buvo perduodama iš lūpų į lūpas ir buvo pirmąkart užrašyta tik praėjus keliasdešimčiai metų nuo nukryžiavimo. Seniausias žinomas Jėzaus paminėjimas yra pirmojo amžiaus vidurio apaštalo [[Apaštalas Paulius|Pauliaus]] laiškai, tačiau Paulius rašo Jėzų tematęs vizijose.
 
Daugelis Evangelijos tekstų (pagal Matą, [[Evangelistas Morkus|Morkų]] ir [[Evangelistas Lukas|Luką]]) panašumų duoda pagrindą spėjimams, kad atskiras pastraipas jie nurašinėjo vienas nuo kito, kartais papildydami ar pataisydami. Tačiau kartais spėjama buvus senesnį, neišlikusį dokumentą, kurį žinojo visų trijų Evangelijų autoriai.
 
Be Evangelijų, yra žinomi tik keturi istoriniai šaltiniai, minintys Jėzų.
* [[Juozapas Flavijus|Juozapo Flavijaus]] ''[[Testimonium Flavianum]]'' yra prieštaringai vertinamas dokumentas, kurio autentiškumas ginčijamas jau nuo [[XVII amžius|XVII]] amžiaus (seniausias išlikęs jo citavimas parašytas [[324]] metais). Dauguma istorikų įtaria klastotę, tačiau kai kada šiuo dokumentu tebesiremiama.
* [[Tacitas|Tacito]] „[[Analai (Tacitas)|Analuose]]“ 44 skyriuje apie [[Romos gaisras|Romos gaisrą]] rašoma: „Kad paskalos nurimtų, kaltininkais Neronas apšaukė ir rafinuočiausiems kankinimams atidavė žmones, liaudies nekenčiamus dėl piktadarysčių ir vadinamus krikščionimis. To vardo pradininkas Kristus, [[Tiberijus|Tiberijui]] valdant, prokuratoriaus [[Poncijus Pilotas|Poncijaus Piloto]] buvo pasmerktas mirti; tam kartui išnaikinti šie pražūtingi prietarai vėl atgijo ir paplito ne tik [[Judėja|Judėjoje]], kur šios piktžolės šaknys, bet ir [[Roma|Romoje]], kur iš visų pusių suplaukia ir tarpsta visos šlykštynės ir begėdystės“. Tekstas greičiausiai autentiškas, tačiau nėra tikslus. I a. Kristaus pasekėjai dar nesivadino krikščionimis, o romėnai jų neskyrė nuo [[judėjai|judėjų]]. Todėl greičiausiai [[Tacitas]], rašydamas apie [[Romos gaisras|Romos gaisrą]] rėmėsi ir pačių krikščionių, jau paplitusių jo laikais, pasakojimais. Taip galėjo atsirasti eilutė apie Jėzų. Kitas variantas – šią eilutę vėliau įterpė perrašinėtojai.
* vienoje iš savo ataskaitų [[Trajanas|Trajanui]] iš [[Bitinija|Bitinijos]], kur buvo Romos vietininku, rašo: „Šis tikėjimas plinta visur, ne tik miestuose ir kaimuose, bet ir visame krašte. Šventyklos tuštėja, ir žmonės jau senai nebeaukoja dievams. <…> Jie turi paprotį tam tikromis dienomis prieš saulėtekį rinktis ir melstis Kristui kaip dievui“. Dauguma tyrinėtojų šį tekstą linkę laikyti autentišku, nes II a. pradžioje [[krikščionybė]] rytinėse [[Roma|Romos]] provincijose iš tiesų labai plito. Tačiau šaltinis nieko nerodo apie Jėzaus istoriškumą, tik pamini, kad jam meldžiasi krikščionys.
* [[Svetonijus]] savo veikale [[Cezarių Gyvenimas]] taip pat du sykius pamini Jėzų. Skyriuje apie imperatorių [[Klaudijus|Klaudijų]] rašoma: „žydus išvarė iš Romos už tai, kad be perstojo maištavo, kurstomi kažkokio Kristaus“, o skyriuje apie [[Neronas|Neroną]]: „buvo kankinami krikščionys, naujo ir nusikalstamo prietaro pasekėjai.“ Abi citatos laikomos autentiškomis, tačiau antroji neabejotinai remiasi [[Tacitas|Tacitu]], todėl nėra pirminis šaltinis. Skyriuje apie [[Klaudijus|Klaudijų]] [[Svetonijus]] neskiria krikščionių nuo žydų, įrodymas, kad I a. sąvokos [[krikščionys]] dar nebuvo, o skyriuje apie Neroną ją naudoja tik mėgdžiodamas [[Tacitas|Tacitą]].
 
Vardas ''Chrestos'' tais laikais buvo ypač paplitęs tarp [[vergas|vergų]] ir [[atleistinis|atleistinių]], senovės Romos antkapių užrašuose jis rastas aštuoniasdešimt kartų.
 
=== Mito teorija ===
 
XVIII amžiuje atsirado istorikų, bandžiusių abejoti Jėzaus Kristaus asmenybės istoriškumu, jie sukūrė vadinamą „Kristaus mito teoriją“. Jos tikslas buvo lyginamosios mitologijos metodais įrodyti, jog nemaža dalis istorijų apie Jėzaus gyvenimą yra nukopijuotos iš įvairių to istorinio periodo pasakų ir [[Sakmė|sakmių]]<ref>Kosidovskis Z., Evangelijų sakmės. V.,1986</ref>, kas kelia nepasitikėjimą šaltinių istoriškumu.
 
Šiuo metu mito teorijos pasekėjai mokslinėje bendruomenėje sudaro neženklią mažumą ir jų pažiūros nėra pripažįstamos plačiojoje akademinėje bendruomenėje<ref>Did Jesus Exist?:The Historical Argument for Jesus of Nazareth. HarperCollins, USA. 2012. ISBN 978-0-06-220460-8.</ref>.
 
== Literatūra ==
{{Išnašos}}
* Robertson A., Istorinis Kristus. K.,1997
 
== Nuorodos ==
{{Vikižodynas|Jėzus Kristus}}
{{Commons|Category:Jesus Christ}}
 
 
{{Krikščionybė}}
 
[[Kategorija:Jėzus Kristus| ]]
Martynas Sesickas ciulpia b
Anoniminis naudotojas
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Specialus:MobileDiff/5454029"

Naršymo meniu