Misterijos: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 2: | Eilutė 2: | ||
{{otheruse|ritualus|dramos žanrą|[[Misterija]].}} |
{{otheruse|ritualus|dramos žanrą|[[Misterija]].}} |
||
'''Misterijos''' (iš {{grc|μυστήριον}} – „paslaptingumas, paslaptinga šventenybė“) – [[Senovės Graikija|senovės graikų]] ir [[senovės Roma|romėnų]] ritualiniai [[kultas|kultai]], susiję su [[iniciacija]]. Pirmosios tokio tipo misterijos buvo [[ |
'''Misterijos''' (iš {{grc|μυστήριον}} – „paslaptingumas, paslaptinga šventenybė“) – [[Senovės Graikija|senovės graikų]] ir [[senovės Roma|romėnų]] ritualiniai [[kultas|kultai]], susiję su [[iniciacija]]. Pirmosios tokio tipo misterijos buvo [[Eleusino misterijos]], prasidėjusios dar [[Mikėnų civilizacija|Mikėnų civilizacijos]] laikotarpiu. Misterijų kultas ypač suvešėjo vėlyvojoje antikoje. Romos imperatorius [[Flavijus Klaudijus Julijanas]] pradėjo net 3 skirtingų misterijų tradicijas, jų tarpe ir žymųjį [[mitraizmas|mitraizmo]] kultą. Vėliau daug šių elementų perėjo į [[ankstyvoji krikščionybė|ankstyvąją krikščionybę]]. [[Justinas Kankinys]] neigdamas tą panašumą jį pavadino demoniška imitacija. |
||
Misterinės religijos helenistiniame pasaulyje sudarė vieną iš trijų religijos formų greta [[imperinis kultas|imperinio kulto]] ir filosofinių tikėjimų. Tačiau dalyvavimas misterinėse religijose netrukdė žmogui būti ir kitų dviejų sekėju. Bet jei viešojoje religijoje praktiškai dalyvavo kiekvienas gyventojas, tai į misterijas buvo patenkama inicacijos [[ritualas|ritualo]] metu. Nors misterijos dalinai kopijavo viešąją religiją, tačiau čia daugiau dėmesio teikta [[mistika|mistiniams]] jos elementams. Senovės Romoje krikščionybė taip pat buvo laikoma vienu iš misterinių tikėjimų, tačiau ji užuot likusi sektos pobūdžio tikėjimu pretendavo į viešosios religijos statusą, todėl ir susilaukė persekiojimų. |
Misterinės religijos helenistiniame pasaulyje sudarė vieną iš trijų religijos formų greta [[imperinis kultas|imperinio kulto]] ir filosofinių tikėjimų. Tačiau dalyvavimas misterinėse religijose netrukdė žmogui būti ir kitų dviejų sekėju. Bet jei viešojoje religijoje praktiškai dalyvavo kiekvienas gyventojas, tai į misterijas buvo patenkama inicacijos [[ritualas|ritualo]] metu. Nors misterijos dalinai kopijavo viešąją religiją, tačiau čia daugiau dėmesio teikta [[mistika|mistiniams]] jos elementams. Senovės Romoje krikščionybė taip pat buvo laikoma vienu iš misterinių tikėjimų, tačiau ji užuot likusi sektos pobūdžio tikėjimu pretendavo į viešosios religijos statusą, todėl ir susilaukė persekiojimų. |
||
Eilutė 8: | Eilutė 8: | ||
Misteriniai kultai išlaikė archaiškus, [[indoeuropiečių proreligija|indoeuropiečių proreligiją]] siekiančius ritualus, siūlė žmonėms sugrįžimą prie savo šaknų, pirmykščio tikėjimo. |
Misteriniai kultai išlaikė archaiškus, [[indoeuropiečių proreligija|indoeuropiečių proreligiją]] siekiančius ritualus, siūlė žmonėms sugrįžimą prie savo šaknų, pirmykščio tikėjimo. |
||
Greta tradicinių |
Greta tradicinių Eleusino, [[Mitra|Mitros]], [[Dionizas|Dionizo]], [[Orfėjas|Orfėjo]] misterijų taip pat gyvavo ir iš kitų kultūrų mitų sukurtos misterijos ([[Izidė]]s, [[Sabazijus|Sabazijaus]], [[Kibelė]]s). |
||
[[Kategorija:Religinės praktikos]] |
[[Kategorija:Religinės praktikos]] |
19:18, 3 liepos 2018 versija
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
- Šis straipsnis apie ritualus. Apie dramos žanrą skaitykite straipsnyje Misterija.
Misterijos (iš sen. gr. μυστήριον – „paslaptingumas, paslaptinga šventenybė“) – senovės graikų ir romėnų ritualiniai kultai, susiję su iniciacija. Pirmosios tokio tipo misterijos buvo Eleusino misterijos, prasidėjusios dar Mikėnų civilizacijos laikotarpiu. Misterijų kultas ypač suvešėjo vėlyvojoje antikoje. Romos imperatorius Flavijus Klaudijus Julijanas pradėjo net 3 skirtingų misterijų tradicijas, jų tarpe ir žymųjį mitraizmo kultą. Vėliau daug šių elementų perėjo į ankstyvąją krikščionybę. Justinas Kankinys neigdamas tą panašumą jį pavadino demoniška imitacija.
Misterinės religijos helenistiniame pasaulyje sudarė vieną iš trijų religijos formų greta imperinio kulto ir filosofinių tikėjimų. Tačiau dalyvavimas misterinėse religijose netrukdė žmogui būti ir kitų dviejų sekėju. Bet jei viešojoje religijoje praktiškai dalyvavo kiekvienas gyventojas, tai į misterijas buvo patenkama inicacijos ritualo metu. Nors misterijos dalinai kopijavo viešąją religiją, tačiau čia daugiau dėmesio teikta mistiniams jos elementams. Senovės Romoje krikščionybė taip pat buvo laikoma vienu iš misterinių tikėjimų, tačiau ji užuot likusi sektos pobūdžio tikėjimu pretendavo į viešosios religijos statusą, todėl ir susilaukė persekiojimų.
Misteriniai kultai išlaikė archaiškus, indoeuropiečių proreligiją siekiančius ritualus, siūlė žmonėms sugrįžimą prie savo šaknų, pirmykščio tikėjimo.
Greta tradicinių Eleusino, Mitros, Dionizo, Orfėjo misterijų taip pat gyvavo ir iš kitų kultūrų mitų sukurtos misterijos (Izidės, Sabazijaus, Kibelės).