Andrea del Castagno: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SubRE (aptarimas | indėlis)
lietuvinta
SubRE (aptarimas | indėlis)
Eilutė 13: Eilutė 13:
[[1448]]–50 m. laikotarpiu Andrėja atliko šiuo metu garsų žymių žmonių portretų freskų ciklą Kardučio viloje (''Villa Carducci-Pandolfini'') Florencijos apylinkėse (šiuo metu tapyba perkelta ant panelių ir yra [[Uficių galerija|Uficių galerijoje]]). Apie 1451–53 m. Andrea dirbo ''Sant’Egidio'' (Šv. Egidijaus) bažnyčioje užbaiginėdamas Domeniko Veneciano freskas. Apie [[1455]] m. Andrėja atliko freskas [[Santissima Annuziata|''Santissima Annuziata'']] bažnyčioje. Paskutinis žinomas jo darbas yra portretas [[Kondotjerai|kondotjerui]] Nikolui da Tolentinui [[Santa Maria del Fiore]] katedroje, kuriame akivaizdi [[Paolo Uccello|Paolo Učelo]] įtaka.
[[1448]]–50 m. laikotarpiu Andrėja atliko šiuo metu garsų žymių žmonių portretų freskų ciklą Kardučio viloje (''Villa Carducci-Pandolfini'') Florencijos apylinkėse (šiuo metu tapyba perkelta ant panelių ir yra [[Uficių galerija|Uficių galerijoje]]). Apie 1451–53 m. Andrea dirbo ''Sant’Egidio'' (Šv. Egidijaus) bažnyčioje užbaiginėdamas Domeniko Veneciano freskas. Apie [[1455]] m. Andrėja atliko freskas [[Santissima Annuziata|''Santissima Annuziata'']] bažnyčioje. Paskutinis žinomas jo darbas yra portretas [[Kondotjerai|kondotjerui]] Nikolui da Tolentinui [[Santa Maria del Fiore]] katedroje, kuriame akivaizdi [[Paolo Uccello|Paolo Učelo]] įtaka.


Andrėja del Kastanjas mirė [[1457]] m. [[rugpjūčio 19]] d. nuo [[maras|maro]]. Palaidotas Florencijos ''[[Santissima Annunziata]]'' bažnyčioje, kurioje dirbo prieš mirtį. Jo dailė paveikė [[Antonio del Pollaiuolo|Antonijo del Polajuolo]] ir [[Sandro Botticelli|Sandro Bottcčelio]] kūrybą. [[Giorgio Vasari|Džordžas Vazaris]] savo biografijose tikino, kad Andrėja nužudė Domeniką Venecianą iš pavydo ir norėdamas pasisavinti šiojo [[Aliejinė tapyba|aliejinės tapybos]] technikos paslaptį, tačiau dabar žinoma, kad Venecianas mirė vėliau nei Kastanjas. Dėl blogos reputacijos Kastanjo kūryba nebuvo domimasi. Daugelis jo darbų atrasti tik [[XIX amžius|XIX amžiuje]].
Andrėja del Kastanjas mirė [[1457]] m. [[rugpjūčio 19]] d. nuo [[maras|maro]]. Palaidotas Florencijos ''[[Santissima Annunziata]]'' bažnyčioje, kurioje dirbo prieš mirtį. Jo dailė paveikė [[Antonio del Pollaiuolo|Antonijo del Polajuolo]] ir [[Sandro Botticelli|Sandro Botičelio]] kūrybą. [[Giorgio Vasari|Džordžas Vazaris]] savo biografijose tikino, kad Andrėja nužudė Domeniką Venecianą iš pavydo ir norėdamas pasisavinti šiojo [[Aliejinė tapyba|aliejinės tapybos]] technikos paslaptį, tačiau dabar žinoma, kad Venecianas mirė vėliau nei Kastanjas. Dėl blogos reputacijos Kastanjo kūryba nebuvo domimasi. Daugelis jo darbų atrasti tik [[XIX amžius|XIX amžiuje]].


== Darbų galerija ==
== Darbų galerija ==

09:30, 12 birželio 2017 versija

Andrėjos del Kastanjo freskos Šv. Apolonijos vienuolyne. Viršuje, iš kairės „Prisikėlimas“, „Nukryžiavimas“ ir „Nuėmimas“, apačioje – „Paskutinė vakarienė“. (apie 1447, Florencija)

Andrėja del Kastanjas (it. Andrea del Castagno, tikr. Andrea di Bartolo di Simone, apie 1419 – 1457 m. rugpjūčio 19 d.) – italų ankstyvojo Renesanso dailininkas iš Florencijos.

Nedaugelis išlikusių jo darbų, daugiausia freskos, pasižymi figūrų gyvybingumu ir vaiskiomis spalvomis.

Biografija

Andrėja, Bartolo sūnus, gimė, spėjama, apie 1419 m. Kastanjo miestelyje, nuo kurio gavo savo pravardę, netoli Florencijos. Apie 1440 m. su Bernardeto de Medičio globa jis persikraustė į Florenciją mokytis ir dirbti. Andrėjos darbuose pasijautė Mazačo įtaka. Žinoma, kad 1440 m. Andrėja atliko darbų Palazzo del Podestà rūmų fasade, tačiau jie neišliko. Iš šio užsakymo sprendžiama, kad Andrėja del Kastanjas jau tuo metu turėjo būti susikūręs dailininko reputaciją, kas jo tikėtiną gimimo datą nukelia anksčiau 1420 metų. Apie 1441 m. Andrėja atliko freskų Santa Maria Nuova bažnyčioje. 1442 m. Kastanjas trumpai dirbo Venecijoje, San Zaccaria (Šv. Zacharijaus) bažnyčios San Tarasio koplyčioje, po to grįžo į Florenciją. Jį įtakojo Paolas Učelas, Fra Filipas Lipis ir labiausiai − Donatelas. Maždaug tuo metu Andrėja susipažino su Domeniku Venecianu, kurio stiliaus įtaka irgi jaučiama freskų, kurias 1444 m. Kastanjas kūrė Villa del Trebbio, spalvose.

Apie 1447 m. datuojamas freskų ciklas Sant’ Apollonia (Šv. Apolonijos) vienuolyne Florencijoje (šiuo metu Kastanjo memorialinis muziejus). Freskose vaizduojami Kristaus kančių epizodai. „Nuėmimas nuo kryžiaus“, „Nukryžiavimas“ ir „Prisikėlimas“ menkai išlikę, tačiau „Paskutinės vakarienės“ epizodas išsilaikęs gerai. Po to Andrėja del Kastanjas sukūrė vitražą Santa Maria del Fiore katedroje, bei keliolika piešinių. Apie 1449 m. San Miniato bažnyčiai Kastanjas atliko tapybą Mergelės Marijos paėmimo į dangų tema (šiuo metu Berlyno paveikslų galerijoje).

1448–50 m. laikotarpiu Andrėja atliko šiuo metu garsų žymių žmonių portretų freskų ciklą Kardučio viloje (Villa Carducci-Pandolfini) Florencijos apylinkėse (šiuo metu tapyba perkelta ant panelių ir yra Uficių galerijoje). Apie 1451–53 m. Andrea dirbo Sant’Egidio (Šv. Egidijaus) bažnyčioje užbaiginėdamas Domeniko Veneciano freskas. Apie 1455 m. Andrėja atliko freskas Santissima Annuziata bažnyčioje. Paskutinis žinomas jo darbas yra portretas kondotjerui Nikolui da Tolentinui Santa Maria del Fiore katedroje, kuriame akivaizdi Paolo Učelo įtaka.

Andrėja del Kastanjas mirė 1457 m. rugpjūčio 19 d. nuo maro. Palaidotas Florencijos Santissima Annunziata bažnyčioje, kurioje dirbo prieš mirtį. Jo dailė paveikė Antonijo del Polajuolo ir Sandro Botičelio kūrybą. Džordžas Vazaris savo biografijose tikino, kad Andrėja nužudė Domeniką Venecianą iš pavydo ir norėdamas pasisavinti šiojo aliejinės tapybos technikos paslaptį, tačiau dabar žinoma, kad Venecianas mirė vėliau nei Kastanjas. Dėl blogos reputacijos Kastanjo kūryba nebuvo domimasi. Daugelis jo darbų atrasti tik XIX amžiuje.

Darbų galerija

Nuorodos