Kalikstas Poninskis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S nuoroda |
|||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
Kunigaikštis '''Kalikstas Poninskis''' ([[1753]] m., Ozero kaimas, netoli Seradzo — [[1817]] m. [[birželio 13]] d., Poninkos kaimas) — Lenkijos valdstybinis ir karinis veikėjas, magnatas, Karūnos armijos generolas-majoras ([[1775]]), Targovicos konfederacijos narys ([[1792]]), Braclavo seniūnas. |
Kunigaikštis '''Kalikstas Poninskis''' ([[1753]] m., Ozero kaimas, netoli [[Seradzas|Seradzo]] — [[1817]] m. [[birželio 13]] d., Poninkos kaimas) — Lenkijos valdstybinis ir karinis veikėjas, magnatas, Karūnos armijos generolas-majoras ([[1775]]), Targovicos konfederacijos narys ([[1792]]), [[Braclavas|Braclavo]] seniūnas. |
||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
14:50, 31 rugpjūčio 2016 versija
Kunigaikštis Kalikstas Poninskis (1753 m., Ozero kaimas, netoli Seradzo — 1817 m. birželio 13 d., Poninkos kaimas) — Lenkijos valdstybinis ir karinis veikėjas, magnatas, Karūnos armijos generolas-majoras (1775), Targovicos konfederacijos narys (1792), Braclavo seniūnas.
Biografija
Lenkijos magnatų Pononskių giminės atstovas, herbo „Lodzia“ savininkas. Babimosto seniūno Motiejaus Poninskio (apie 1700—1758) ir Apolonijos Jaračevskos, Lendzsko kašteliono Jeronimo Jaračevskio dukters jaunesnysis (ketvirtasis) sūnus. Karūnos didžiojo iždininko Adamo įbrolis ir generolo-majoro Adamo giminaitis.
1766—1770 metais Kalikstas Poninskis buvo kadetu riterių mokykloje, Varšuvoje. Įsteigė 12-tą Karūnos Pononskių vardo pulką ir 1775-1785 metais vadovavo jam generolo-majoro laipsnyje. Pulko mecenato ir generolo laipsnį pardavė Petrui Ožarovskiui.
1778 metais Kalikstas Poninskis buvo išrinktas deputatu į seimą nuo Poznanės vaivadijos, o 1780 metais — nuo Braclavo vaivadijos.
1773 metais nuo ATR seimo kunigaikščio titulą. Nuo 1775 metų — Lvovo masonų ložės „Trijų baltų erelių“ narys.
1783 metais Kalikstas Poninskis pardavė Braclavo seniūno laipsnį generolui-majorui Tadeušui Kozlovskiui. Po ko gyveno Zviagele ir Polone. 1784 metų birželį Polone įkūrė masonų ložę „Marsas“, o Zviagele — „Minerva“.
Ketverių metų seime Kalikstas Poninskis pasisakė už bausmės sušvelninimą vyresniam broliui Adamui.
1794 metais surinko į pagalbą Lenkijos sukilėliams vadovaujamiems Tado Kosciuškos brangenybes sumoje 1100 Lenkijos zlotų.
Mirė savo valdose Poninko kaime, šalia Polonės, Voluinėje. Buvo palaidotas Polonėje.
Ordinai ir apdovanojimai
- Maltos ordino riteris (1774)
- Švento Stanislovo ordino kavalierius (1780)
- Baltojo erelio ordino kavalierius (1791)
Šeima
Kalikstas Poninskis buvo vedęs du kartus. Jo pirmoji žmona tapo Barbora Liubomirska, kunigaikščio Jurgio Ignoto Liubomirskio (1687—1753) duktė nuo antros santuokos su Johana von Štein (1723—1783), Chmelniko seniūno ir Rusijos armijos generolo-leitenanto Kaspero Liubomiorskio (1724—1780) našlė. Santuoka buvo sudaryta 1780 metų liepą, bet po to iširo. Nuo 1791 metų ji turėjo “garsų“ romaną su giminaičiu Adamu, kuris 1792 metų sausį viešai atsiprašė prieš Kalikstą Poninskį. 1793 metų balandį ji ištekėjo už Aleksandro Vinickio.
Antrą kartą vedė Liudviką Chržčonovską. Nuo abiejų santuokų vaikų neturėjo.
Nuorodos
Literatūra
- Zofia Zielińska. Poniński Kalikst h. Łodzia (1753—1817) // Polski Słownik Biograficzny.— Wrocław — Warszawa — Kraków — Gdańsk — Łódź, 1983.— t. XXVII/3, zeszyt 114.— S. 539—542.
- H. P Kosk, Generalicja polska t. 2, Oficyna Wydawnicza «Ajaks», Pruszków 2001.