Sarasvatė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Sarasvatė''' ({{sa|सरस्वती|Sarasvatī}}) – senovės arijų šventoji upė ir jos dievybė, vėliau – [[hinduizmas|hinduizmo]] išminties, muzikos ir menų deivė, [[Brahma|Brahmos]] žmona.<ref>{{cite web |title= Sarasvati Origine |url=http://sathyasaibaba.wordpress.com/2008/07/12/saraswati-hindu-goddess-of-learning-saraswati-devi}}</ref>
[[Vaizdas:Saraswati.jpg|thumb|200px|Sarasvatė]]


== Vedose ==
'''Sarasvatė''' - [[hinduizmas|hinduizmo]] išminties, muzikos ir menų deivė. Ji yra [[Brahma|Brahmos]] žmona.<ref>{{cite web |title= Sarasvati Origine |url=http://sathyasaibaba.wordpress.com/2008/07/12/saraswati-hindu-goddess-of-learning-saraswati-devi}}</ref> Hinduistai tiki, kad Sarasvatė yra [[vedos|vedų]] motina.<ref>Sunil Sehgal (1999); Encyclopaedia of Hinduism, p. 1214; Sarup & Sons, ISBN 81-7625-064-3, 9788176250641</ref>
{{main|Sarasvatė (Vedos)}}
Pavadinimas Sarasvatė yra būdvardinis vedinys nuo žodžio ''saras'' ir reiškia „sraunioji, vandeningoji“ bei laikomas [[Avesta|Avestoje]] sutinkamo vandenvardžio ''Harahvaiti'' atitikmeniu. Sarasvatė tapatinama su upe, tekėjusia šiaurės vakarų Indijoje.<ref>{{MITe|[[Vladimiras Toporovas|В. Н. Топоров]]|Сарасвати}}</ref>


== Povedinėje mitologijoje ==
Rytų Indijoje Sarasvatė laikoma [[Durga|Durgos]] dukra kartu su jos seserimi [[Lakšmė|Lakšme]] ir jos broliais [[Ganeša]] ir [[Kartikėja]] <ref>Kinsley, David (1988). ''[http://books.google.com/books?id=hgTOZEyrVtIC Hindu Goddesses: Vision of the Divine Feminine in the Hindu Religious Traditions].'' University of California Press. ISBN 0-520-06339-2. p. 95.</ref>
[[Vaizdas:Saraswati.jpg|thumb|200px|Hinduistinis Sarasvatės vaizdinys]]

Hinduistai tiki, kad Sarasvatė yra [[vedos|vedų]] motina.<ref>Sunil Sehgal (1999); Encyclopaedia of Hinduism, p. 1214; Sarup & Sons, ISBN 81-7625-064-3, 9788176250641</ref>

Rytų Indijoje Sarasvatė laikoma [[Durga|Durgos]] dukra kartu su jos seserimi [[Lakšmė|Lakšme]] ir jos broliais [[Ganeša]] ir [[Kartikėja]] <ref>Kinsley, David (1988). ''[http://books.google.com/books?id=hgTOZEyrVtIC Hindu Goddesses: Vision of the Divine Feminine in the Hindu Religious Traditions].'' University of California Press. ISBN 0-520-06339-2. p. 95.</ref>


Seniausiuose Vedų literatūros tekstuose Sarasvatė šlovinama kaip išminties įsikūnijimas. Jos garbinimą perėmė ir [[budizmas|budizmo]] tradicija, kur ji laikoma Mandžušrio, arba išminties dievo, sutuoktine. <ref>[http://www.veducentras.lt/index.php/Pusdieviai] Indų pusdieviai</ref>
Seniausiuose Vedų literatūros tekstuose Sarasvatė šlovinama kaip išminties įsikūnijimas. Jos garbinimą perėmė ir [[budizmas|budizmo]] tradicija, kur ji laikoma Mandžušrio, arba išminties dievo, sutuoktine. <ref>[http://www.veducentras.lt/index.php/Pusdieviai] Indų pusdieviai</ref>
Eilutė 10: Eilutė 17:


Sarasvatė vaizduojama apsirengusi dailia ir elegantiška mantija, sėdinti balto lotoso žiede. Rankose ji laiko mokslą simbolizuojančią knygą, japos karolius (jų paskirtis panaši į rožančiaus Vakarų tradicijoje − jais skaičiuojamos kartojamos mantros, maldos) ir [[vyna|vyną]] − tradicinį Indijos styginį muzikos instrumentą. <ref>[http://www.veducentras.lt/index.php/Pusdieviai] Indų pusdieviai</ref>
Sarasvatė vaizduojama apsirengusi dailia ir elegantiška mantija, sėdinti balto lotoso žiede. Rankose ji laiko mokslą simbolizuojančią knygą, japos karolius (jų paskirtis panaši į rožančiaus Vakarų tradicijoje − jais skaičiuojamos kartojamos mantros, maldos) ir [[vyna|vyną]] − tradicinį Indijos styginį muzikos instrumentą. <ref>[http://www.veducentras.lt/index.php/Pusdieviai] Indų pusdieviai</ref>

[[rigveda|Rigvedoje]] Sarasvatė siejama su Garso Deive (Vak) ir suprantama ne vien kaip mokslo, bet ir kaip muzikos globėja. Paprastai ji raita ant gulbės, tačiau kartais ir ant avino, pelėdos, papūgos, lotoso ar povo. Ji − pati žinojimo esmė; jos malone, mintys reiškiamos sklandžiai, gražiais žodžiais.<ref>[http://www.veducentras.lt/index.php/Pusdieviai] Indų pusdieviai</ref>


== Išnašos ==
== Išnašos ==

15:49, 31 rugpjūčio 2015 versija

Sarasvatė (skr. सरस्वती = IAST: Sarasvatī) – senovės arijų šventoji upė ir jos dievybė, vėliau – hinduizmo išminties, muzikos ir menų deivė, Brahmos žmona.[1]

Vedose

Pagrindinis straipsnis – Sarasvatė (Vedos).

Pavadinimas Sarasvatė yra būdvardinis vedinys nuo žodžio saras ir reiškia „sraunioji, vandeningoji“ bei laikomas Avestoje sutinkamo vandenvardžio Harahvaiti atitikmeniu. Sarasvatė tapatinama su upe, tekėjusia šiaurės vakarų Indijoje.[2]

Povedinėje mitologijoje

Hinduistinis Sarasvatės vaizdinys

Hinduistai tiki, kad Sarasvatė yra vedų motina.[3]

Rytų Indijoje Sarasvatė laikoma Durgos dukra kartu su jos seserimi Lakšme ir jos broliais Ganeša ir Kartikėja [4]

Seniausiuose Vedų literatūros tekstuose Sarasvatė šlovinama kaip išminties įsikūnijimas. Jos garbinimą perėmė ir budizmo tradicija, kur ji laikoma Mandžušrio, arba išminties dievo, sutuoktine. [5]

Puranos mums pasakoja, kad Sarasvatė apsireiškė ir kaip Brahmos žmona, ir kaip šventoji Sarasvatės upė. Kai ruošdamasis kurti visatą Brahma pateko į aklavietę jam padėjo būtent Motina Sarasvatė. Ji davė jam gayatri mantrą ir pasakė, kad medituojant į ją išsipildys visi jo troškimai. Kaip jau pasakojome praeitame skyriuje, Brahma paklausė Sarasvatės patarimo, ir taip gimė materiali kūrinija. [6]

Sarasvatė vaizduojama apsirengusi dailia ir elegantiška mantija, sėdinti balto lotoso žiede. Rankose ji laiko mokslą simbolizuojančią knygą, japos karolius (jų paskirtis panaši į rožančiaus Vakarų tradicijoje − jais skaičiuojamos kartojamos mantros, maldos) ir vyną − tradicinį Indijos styginį muzikos instrumentą. [7]

Išnašos

  1. „Sarasvati Origine“.
  2. Мифы народов мира. Сарасвати , В. Н. Топоров – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
  3. Sunil Sehgal (1999); Encyclopaedia of Hinduism, p. 1214; Sarup & Sons, ISBN 81-7625-064-3, 9788176250641
  4. Kinsley, David (1988). Hindu Goddesses: Vision of the Divine Feminine in the Hindu Religious Traditions. University of California Press. ISBN 0-520-06339-2. p. 95.
  5. [1] Indų pusdieviai
  6. [2] Indų pusdieviai
  7. [3] Indų pusdieviai