Čilojė: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

14:40, 10 gruodžio 2014 versija

Čilojė (isp. Isla de Chiloé arba Isla Grande de Chiloé) – sala Ramiajame vandenyne, Čilojės salyne, prie Čilės krantų. Priklauso Los Lagoso regionui.

Geografija

Plotas – 8394 km² (antra pagal dydį šalyje ir penkta Pietų Amerikoje). Nuo žemyno salą skiria Čakao sąsiauris, Ankudo ir Korkovado įlankos. Salos ilgis – 190 km, plotis 55–65 km. Vakariniu pakraščiu driekiasi kalnai, siekiantys 820 m aukštį. Rytuose – kalvota lyguma. Klimatas vidutinių platumų, vėjuotas, lietingas, vėsus. Vidutinė metinė temperatūra 11 °C. Lyja ištisus metus, iškrinta nuo 2500 mm kritulių rytuose iki 4000 mm vakaruose. Žiemą kartais pasninga. Upės trumpos, vandeningos, įteka į vandenyną; pagrindinės – Medina ir Čepu. Čiloję dengia Valdivijos drėgnieji miškai. Auga paprastoji luma, blizgusis notofagas, čilbambukis, gunera, lazdyninis čiliukas, kiparisinė ficroja. Iš gyvūnų sutinkama Darvino lapė, elniai pudu, pakrantėse lankosi banginiai. Įsteigtas Čilojės nacionalinis parkas. Sala laikoma bulvių tėvyne.

Istorija

Pirmieji salos gyventojai buvo klajokliai čonai. Vėliau mapučių gentis huiljičiai iš žemyno atsikraustė į Čiloję, pradėjo verstis žvejyba ir žemės ūkiu. 1567 m. salą „atrado“ ispanai, įkūrė Kastro uostą, kuris vėliau tapo jėzuitų misijos centru. Sala ilgą laiką buvo kolonistų ispanų bastionu ir prie Čilės prijungta tik 1826 m. 1960 m. Čilojė labai nukentėjo nuo stipraus žemės drebėjimo.

Gyventojai

2002 m. saloje gyveno 154,8 tūkst. gyventojų. Pagrindiniai miestai: Ankudas (39,9 tūkst.), Kastras (39,4 tūkst.), Keljonas (21,8 tūkst.), Dalkauė (12,8 tūkst.). Gyventojai verčiasi žvejyba, žemės ūkiu, turizmu, miškininkyste.

Kultūra

Čilojė unikali savo kultūra, architektūra, kraštovaizdžiais. Čia nėra tradicinių kolonijinių pastatų, tačiau yra daug nedidelių medinių bažnyčių, įkurtų jėzuitų. XIX a. pastatyta daug namų ant polių (palafito). 2000 m. Čilės architektūrinis palikimas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

@@ Eilutė 2: / Eilutė 2: @@
 [[Vaizdas:Abtao-Parque Nacional Chiloé.jpg|thumb|250px|Valdivijos miškai]]
-'''Čilojė''' ({{es|Isla de Chiloé}}), dar vadinama ''Isla Grande de Chiloé'' – sala [[Ramusis vandenynas|Ramiajame vandenyne]], [[Čilojės salynas|Čilojės salyne]], prie [[Čilė]]s krantų. Priklauso [[Los Lagoso regionas|Los Lagoso regionui]].
+'''Čilojė''' ({{es|Isla de Chiloé}} arba ''Isla Grande de Chiloé'') – sala [[Ramusis vandenynas|Ramiajame vandenyne]], [[Čilojės salynas|Čilojės salyne]], prie [[Čilė]]s krantų. Priklauso [[Los Lagoso regionas|Los Lagoso regionui]].
 == Geografija ==
-Plotas 8394 km² (antra šalyje ir penkta Pietų Amerikoje). Nuo žemyno salą skiria [[Čakao sąsiauris]], [[Ankudo įlanka|Ankudo]] ir [[Korkovado įlanka|Korkovado]] įlankos. Salos ilgis 190 km, plotis 55-65 km. Vakariniu pakraščiu driekiasi [[kalnas|kalnai]], iškylantys iki 820 m. Rytuose – kalvota lyguma. [[Klimatas]] vidutinių platumų; vėjuotas, lietingas, vėsus. Vidutinė metinė temperatūra 11 °C. Lyja ištisus metus iškrinta nuo 2500 mm [[krituliai|kritulių]] rytuose iki 4000 mm – vakaruose. Žiemą kartais pasninga. Upės trumpos, vandeningos, įteka į vandenyną; pagrindinės – Medina ir Čepu. Čiloję dengia [[Valdivijos drėgnieji miškai]]. Auga [[paprastoji luma]], [[blizgusis notofagas]], [[čilbambukis]], [[gunera]], [[lazdyninis čiliukas]], [[kiparisinė ficroja]]. Iš gyvūnų sutinkama [[Darvino lapė]], elniai [[pudu]], pakrantėse lankosi [[banginiai]]. Yra įsteigtas [[Čilojės nacionalinis parkas]]. Sala laikoma [[bulvė|bulvių]] tėvyne.
+Plotas – 8394 km² (antra pagal dydį šalyje ir penkta Pietų Amerikoje). Nuo žemyno salą skiria [[Čakao sąsiauris]], [[Ankudo įlanka|Ankudo]] ir [[Korkovado įlanka|Korkovado]] įlankos. Salos ilgis – 190 km, plotis 55–65 km. Vakariniu pakraščiu driekiasi [[kalnas|kalnai]], siekiantys 820 m aukštį. Rytuose – kalvota lyguma. [[Klimatas]] vidutinių platumų, vėjuotas, lietingas, vėsus. Vidutinė metinė temperatūra 11 °C. Lyja ištisus metus, iškrinta nuo 2500 mm [[krituliai|kritulių]] rytuose iki 4000 mm vakaruose. Žiemą kartais pasninga. Upės trumpos, vandeningos, įteka į vandenyną; pagrindinės – Medina ir Čepu. Čiloję dengia [[Valdivijos drėgnieji miškai]]. Auga [[paprastoji luma]], [[blizgusis notofagas]], [[čilbambukis]], [[gunera]], [[lazdyninis čiliukas]], [[kiparisinė ficroja]]. Iš gyvūnų sutinkama [[Darvino lapė]], elniai [[pudu]], pakrantėse lankosi [[banginiai]]. Įsteigtas [[Čilojės nacionalinis parkas]]. Sala laikoma [[bulvė|bulvių]] tėvyne.
 == Istorija ==
-Pirmieji salos gyventojai buvo klajokliai [[čonai]]. Vėliau mapučių gentis [[huiljičiai]] iš žemyno atsikraustė į Čiloję, pradėjo verstis [[žvejyba]] ir žemės ūkiu. [[1567]] m. salą „atrado“ ispanai, įkūrė Kastro uostą, kuris vėliau tapo [[jėzuitai|jėzuitų]] misijos centru. Sala ilgą laiką buvo kolonizatorių ispanų bastionu ir prie Čilės prijungta tik [[1826]] m. 1960 m. Čilojė smarkiai nukentėjo nuo galingo žemės drebėjimo.
+Pirmieji salos gyventojai buvo klajokliai [[čonai]]. Vėliau mapučių gentis [[huiljičiai]] iš žemyno atsikraustė į Čiloję, pradėjo verstis [[žvejyba]] ir žemės ūkiu. [[1567]] m. salą „atrado“ ispanai, įkūrė Kastro uostą, kuris vėliau tapo [[jėzuitai|jėzuitų]] misijos centru. Sala ilgą laiką buvo kolonistų ispanų bastionu ir prie Čilės prijungta tik [[1826]] m. 1960 m. Čilojė labai nukentėjo nuo stipraus žemės drebėjimo.
 == Gyventojai ==
- m. saloje gyveno 154,8 tūkst. gyventojų. Pagrindiniai miestai – [[Ankudas]] (39,9 tūkst.), [[Kastras]] (39,4), [[Keljonas]] (21,8), [[Dalkauė]] (12,8). Gyventojai verčiasi žvejyba, žemės ūkiu, turizmu, miškininkyste.
+ m. saloje gyveno 154,8 tūkst. gyventojų. Pagrindiniai miestai: [[Ankudas]] (39,9 tūkst.), [[Kastras]] (39,4 tūkst.), [[Keljonas]] (21,8 tūkst.), [[Dalkauė]] (12,8 tūkst.). Gyventojai verčiasi žvejyba, žemės ūkiu, turizmu, miškininkyste.
 == Kultūra ==
-Čilojė unikali savo kultūra, architektūra, kraštovaizdžiais. Čia nėra tradicinių kolonijinių pastatų, tačiau yra daug nedidelių [[Čilojės bažnyčios|medinių bažnyčių]], įkurtų jėzuitų. XIX a. įkurta daug namų ant polių (''[[palafito]]''). 2000 m. Čilės architektūrinis palikimas įtrauktas į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo sąrašą]].
+Čilojė unikali savo kultūra, architektūra, kraštovaizdžiais. Čia nėra tradicinių kolonijinių pastatų, tačiau yra daug nedidelių [[Čilojės bažnyčios|medinių bažnyčių]], įkurtų jėzuitų. XIX a. pastatyta daug namų ant polių (''[[palafito]]''). 2000 m. Čilės architektūrinis palikimas įtrauktas į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo sąrašą]].
 {{Commons|World Heritage churches of Chiloé|no=T}}