Juridinis asmuo: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Addbot (aptarimas | indėlis)
S Perkeliamos 45 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q155076.
Nestea (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Juridinis asmuo''' – [[teisės subjektas]] (kaip ir [[fizinis asmuo]]); asmuo (organizacija), kuriam teisės normos (įstatymai) pripažįsta juridinio asmens statusą. Teisinį asmens subjektiškumą nustato nacionalinė teisė.
'''Juridinis asmuo''' – [[teisės subjektas]] (kaip ir [[fizinis asmuo]]); asmuo (organizacija), kuriam teisės normos (įstatymai) pripažįsta juridinio asmens statusą. Teisinį asmens subjektiškumą nustato nacionalinė teisė.


Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti [[įmonė]], įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu [[teismas|teisme]]. Ji turi savo vidaus taisykles, [[nuostatai|nuostatus]], [[tvarka]]s, [[valdymo institucija]]s, [[sąskaita|sąskaitą]].
Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti [[įmonė]], įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu [[teismas|teisme]]. Ji turi savo vidaus taisykles, [[nuostatai|nuostatus]], [[tvarka]]s, [[valdymo institucija]]s, [[sąskaita|sąskaitą]].
Eilutė 5: Eilutė 5:
Pagal pavadinimą juridinis asmuo atskiriamas nuo kitų juridinių asmenų. Juridinio asmens pavadinimas yra juridinio asmens [[nuosavybė]]; jis negali būti parduotas ar kitaip perduotas kito asmens nuosavybėn atskirai nuo juridinio asmens, neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai [[moralė|moralei]], klaidinti [[visuomenė]]s.
Pagal pavadinimą juridinis asmuo atskiriamas nuo kitų juridinių asmenų. Juridinio asmens pavadinimas yra juridinio asmens [[nuosavybė]]; jis negali būti parduotas ar kitaip perduotas kito asmens nuosavybėn atskirai nuo juridinio asmens, neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai [[moralė|moralei]], klaidinti [[visuomenė]]s.


[[Valstybė]]je yra įprasta veiklos reglamentacija, juridinių asmenų registracija, veiklos sąlygų nustatymas, ribojimai. Valstybinės institucijos arba organizacijos, kurioms valstybė deleguoja specialias funkcijas, tvirtina juridinių asmenų [[nuostatai|nuostatus]] (įstatai), renka informaciją, nustato jos atnaujinimo reikalavimus, išregistruoja asmenis. Juridinių asmenų registro tvarkymo įstaiga (registro tvarkytojas) yra valstybės institucija. Juridinis asmuo turi būti įregistruotas specialiame (Lietuvoje - juridinių asmenų) registre, kur įrašomi juridiniai asmenys, kaupiami duomenys bei dokumentai apie juos.
[[Valstybė]]je yra įprasta veiklos reglamentacija, juridinių asmenų registracija, veiklos sąlygų nustatymas, ribojimai. Valstybinės institucijos arba organizacijos, kurioms valstybė deleguoja specialias funkcijas, tvirtina juridinių asmenų [[nuostatai|nuostatus]] (įstatai), renka informaciją, nustato jos atnaujinimo reikalavimus, išregistruoja asmenis. Juridinių asmenų registro tvarkymo įstaiga (registro tvarkytojas) yra valstybės institucija. Juridinis asmuo turi būti įregistruotas specialiame (Lietuvoje – juridinių asmenų) registre, kur įrašomi juridiniai asmenys, kaupiami duomenys bei dokumentai apie juos.


Juridiniai asmenys privalo juridinių asmenų registre nurodyti apie save ir savo veiklą visus įstatymų reikalaujamus duomenis ('''atskleidimo principas'''). Kaip oficiali organizacija juridinis asmuo turi savo [[direktorius|vadovą]], valdymo institucijas, privalo registruoti savo narius bei išpildyti kitas veiklos sąlygas.
Juridiniai asmenys privalo juridinių asmenų registre nurodyti apie save ir savo veiklą visus įstatymų reikalaujamus duomenis ('''atskleidimo principas'''). Kaip oficiali organizacija juridinis asmuo turi savo [[direktorius|vadovą]], valdymo institucijas, privalo registruoti savo narius bei išpildyti kitas veiklos sąlygas.


Lietuvoje juridinio asmens subjektiškumą reguliuoja LR Civilinis kodeksas (Antroji knyga "Asmenys", II dalis "Juridiniai asmenys").
Lietuvoje juridinio asmens subjektiškumą reguliuoja LR Civilinis kodeksas (Antroji knyga „Asmenys“, II dalis „Juridiniai asmenys“).


== Klasifikacija ==
== Klasifikacija ==
Juridiniai asmenys pagal interesų tenkinimo pobūdį yra skirstomi į viešuosius ir privačiuosius.
Juridiniai asmenys pagal interesų tenkinimo pobūdį yra skirstomi į viešuosius ir privačiuosius.
* Viešasis juridinis asmuo - [[valstybė]] ar [[savivaldybė]], jų institucijos arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigtas juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus ([[valstybės įmonė]], [[savivaldybės įmonė]], [[valstybės įstaiga]], [[savivaldybės įstaiga]], [[viešoji įstaiga]], [[religinė bendruomenė]] ir t. t.).
* Viešasis juridinis asmuo – [[valstybė]] ar [[savivaldybė]], jų institucijos arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigtas juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus ([[valstybės įmonė]], [[savivaldybės įmonė]], [[valstybės įstaiga]], [[savivaldybės įstaiga]], [[viešoji įstaiga]], [[religinė bendruomenė]] ir t. t.).
* Privatusis juridinis asmuo yra toks juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti privačius interesus. Tai gali būti įmonė, [[asociacija]] ir kt.
* Privatusis juridinis asmuo yra toks juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti privačius interesus. Tai gali būti įmonė, [[asociacija]] ir kt.


Pagal veiklos formą, tikslus juridinis asmuo gali būti:
Pagal veiklos formą, tikslus juridinis asmuo gali būti:
Eilutė 24: Eilutė 24:
** kitos organizacijos.
** kitos organizacijos.


Pagal kilmę - nacionalinės ir tarptautinės organizacijos.
Pagal kilmę – nacionalinės ir tarptautinės organizacijos.


Pagal teisinės atsakomybės ribotumą juridiniai asmenys gali būti:
Pagal teisinės atsakomybės ribotumą juridiniai asmenys gali būti:

16:49, 2 rugpjūčio 2014 versija

Juridinis asmuo – teisės subjektas (kaip ir fizinis asmuo); asmuo (organizacija), kuriam teisės normos (įstatymai) pripažįsta juridinio asmens statusą. Teisinį asmens subjektiškumą nustato nacionalinė teisė.

Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Ji turi savo vidaus taisykles, nuostatus, tvarkas, valdymo institucijas, sąskaitą.

Pagal pavadinimą juridinis asmuo atskiriamas nuo kitų juridinių asmenų. Juridinio asmens pavadinimas yra juridinio asmens nuosavybė; jis negali būti parduotas ar kitaip perduotas kito asmens nuosavybėn atskirai nuo juridinio asmens, neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei, klaidinti visuomenės.

Valstybėje yra įprasta veiklos reglamentacija, juridinių asmenų registracija, veiklos sąlygų nustatymas, ribojimai. Valstybinės institucijos arba organizacijos, kurioms valstybė deleguoja specialias funkcijas, tvirtina juridinių asmenų nuostatus (įstatai), renka informaciją, nustato jos atnaujinimo reikalavimus, išregistruoja asmenis. Juridinių asmenų registro tvarkymo įstaiga (registro tvarkytojas) yra valstybės institucija. Juridinis asmuo turi būti įregistruotas specialiame (Lietuvoje – juridinių asmenų) registre, kur įrašomi juridiniai asmenys, kaupiami duomenys bei dokumentai apie juos.

Juridiniai asmenys privalo juridinių asmenų registre nurodyti apie save ir savo veiklą visus įstatymų reikalaujamus duomenis (atskleidimo principas). Kaip oficiali organizacija juridinis asmuo turi savo vadovą, valdymo institucijas, privalo registruoti savo narius bei išpildyti kitas veiklos sąlygas.

Lietuvoje juridinio asmens subjektiškumą reguliuoja LR Civilinis kodeksas (Antroji knyga „Asmenys“, II dalis „Juridiniai asmenys“).

Klasifikacija

Juridiniai asmenys pagal interesų tenkinimo pobūdį yra skirstomi į viešuosius ir privačiuosius.

Pagal veiklos formą, tikslus juridinis asmuo gali būti:

Pagal kilmę – nacionalinės ir tarptautinės organizacijos.

Pagal teisinės atsakomybės ribotumą juridiniai asmenys gali būti:

  • neribotos atsakomybės juridinis asmuo: už juridinio asmens prievoles yra atsakingas ir asmens dalyvis (pvz., steigėjas, valdymo institucijos narys) asmeniniu turtu.
  • ribotos atsakomybės juridinis asmuo: tai yra už atsiradusias prievoles (mokesčius, skolas, padarytą žalą) atsako tik savo turtu. Atsiradusios prievolės juridinio asmens dalyviams (akcininkams), organizacijoms nariams (vadovui, darbuotojams, pvz., buhalteriui) nepereina.

Nuorodos