Anemija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 19: | Eilutė 19: | ||
Pagal [[eritrocitas|eritrocitų]] '''dydį''' anemija klasifikuojama į tris grupes: |
Pagal [[eritrocitas|eritrocitų]] '''dydį''' anemija klasifikuojama į tris grupes: |
||
* '''Mikrocitinė anemija'''. Vidutinis eritrocitų tūris ({{en|mean cell volume, MCV}}) yra mažesnis nei normalus, t. y., mažiau nei 80 fl. |
* '''Mikrocitinė anemija'''. Vidutinis eritrocitų tūris ({{en|mean cell volume, MCV}}) yra mažesnis nei normalus, t. y., mažiau nei 80 fl. |
||
* ''Normocitinė anemija''. MCV yra normalus (80-100 fl). |
* '''Normocitinė anemija'''. MCV yra normalus (80-100 fl). |
||
* ''Makrocitinė anemija''. MCV yra didesnis nei normalus, t. y., daugiau nei 100 fl. |
* '''Makrocitinė anemija'''. MCV yra didesnis nei normalus, t. y., daugiau nei 100 fl. |
||
=== Pagal hemoglobino koncentraciją === |
=== Pagal hemoglobino koncentraciją === |
||
Anemijai būdingas hemoglobino sumažėjimas, o hemoglobinas visada yra eritrocituose. Tai apibrėžiantis dydis vadinamas hemoglobino koncentracija eritrocite ({{en|mean cell haemoglobine, MCH}}). Pagal jo kiekį eritrocite anemija skirstoma į šias grupes: |
Anemijai būdingas hemoglobino sumažėjimas, o hemoglobinas visada yra eritrocituose. Tai apibrėžiantis dydis vadinamas hemoglobino koncentracija eritrocite ({{en|mean cell haemoglobine, MCH}}). Pagal jo kiekį eritrocite anemija skirstoma į šias grupes: |
||
* Hipochrominė anemija, kai hemoglobino kiekis eritrocite yra mažas |
* '''Hipochrominė anemija''', kai hemoglobino kiekis eritrocite yra mažas |
||
* Normochrominė anemija, kai hemoglobino kiekis eritrocite yra normalus |
* '''Normochrominė anemija''', kai hemoglobino kiekis eritrocite yra normalus |
||
* Hiperchrominė anemija, kai hemoglobino kiekis eritrocite yra padidėjęs |
* '''Hiperchrominė anemija''', kai hemoglobino kiekis eritrocite yra padidėjęs |
||
=== Pagal kraujodaros aktyvumą === |
=== Pagal kraujodaros aktyvumą === |
||
Pagal [[kaulų čiulpai|kaulų čiulpų]] reakciją į sumažėjusį eritrocitų skaičių ar hemoglobino koncentraciją anemijas galima suskirstyti pagal kraujodaros aktyvumą. Lengviausiai šį rodiklį įvertinti pagal retikulocitas|retikulocitų kiekį kraujyje, kurie netiesiogiai rodo hemopoezė|kraujodaros aktyvumą. Anemijos pagal šį rodiklį skirstomos į šias grupes: |
Pagal [[kaulų čiulpai|kaulų čiulpų]] reakciją į sumažėjusį eritrocitų skaičių ar hemoglobino koncentraciją anemijas galima suskirstyti pagal kraujodaros aktyvumą. Lengviausiai šį rodiklį įvertinti pagal retikulocitas|retikulocitų kiekį kraujyje, kurie netiesiogiai rodo hemopoezė|kraujodaros aktyvumą. Anemijos pagal šį rodiklį skirstomos į šias grupes: |
||
* Hiporegeneracinė anemija, kai kaulų čiulpuose nustatoma neadekvati reakcija |
* '''Hiporegeneracinė anemija''', kai kaulų čiulpuose nustatoma neadekvati reakcija |
||
* Normoregeneracinė anemija, kai kaulų čiulpų reakcija į hemoglobino sumažėjimą adekvati, normali |
* '''Normoregeneracinė anemija''', kai kaulų čiulpų reakcija į hemoglobino sumažėjimą adekvati, normali |
||
* Hiperregeneracinė anemija, kai kaulų čiulpai aktyviai reaguoja į anemiją |
* '''Hiperregeneracinė anemija''', kai kaulų čiulpai aktyviai reaguoja į anemiją |
||
Kadangi vien tik retikulocitų skaičius nepakankamai gerai atspindi regeneracinį kaulų čiulpų aktyvumą, naudojamas išvestinis dydis, vadinamas '''retikulocitų produkcijos indeksu (RPI)''' (žr. straipsnį [[retikulocitas|retikulocitai]]). |
Kadangi vien tik retikulocitų skaičius nepakankamai gerai atspindi regeneracinį kaulų čiulpų aktyvumą, naudojamas išvestinis dydis, vadinamas '''retikulocitų produkcijos indeksu (RPI)''' (žr. straipsnį [[retikulocitas|retikulocitai]]). |
||
== Priežastys == |
== Priežastys == |
||
Anemija yra dažniausia kraujo liga, ją gali sukelti įvairios priežastys. |
Anemija yra dažniausia kraujo liga, ją gali sukelti įvairios priežastys. Išskiriamos pagrindinės grupės: anemija dėl skysčio tūrio organizme padidėjimo ir kraujo praskiedimo, anemija dėl padidėjusio eritrocitų irimo/suardymo (hemolizinė anemija), anemija dėl sumažėjusios eritrocitų produkcijos, anemija dėl eritrocitų netekimo-kraujavimo. |
||
== Simptomai == |
== Simptomai == |
00:33, 10 sausio 2014 versija
Anemija | |
Mikroskopinis kraujo vaizdas sergant geležies stokos anemija. Matomi maži, blankūs eritrocitai, du normalūs neutrofiliniai granulocitai | |
ICD-10 | D50-D64 |
---|---|
ICD-9 | 280-285 |
LigųDB | 663 |
Mažakraujystė arba anemija – hemoglobino kiekis kraujyje žemiau normos ribos. Dėl to sumažėja deguonies pernešimas krauju į organizmo audinius, o tai gali sukelti hipoksiją, kas pasireiškia atitinkamais simptomais.
Klasifikacija
Pagal eritrocitų dydį
Pagal eritrocitų dydį anemija klasifikuojama į tris grupes:
- Mikrocitinė anemija. Vidutinis eritrocitų tūris (angl. mean cell volume, MCV) yra mažesnis nei normalus, t. y., mažiau nei 80 fl.
- Normocitinė anemija. MCV yra normalus (80-100 fl).
- Makrocitinė anemija. MCV yra didesnis nei normalus, t. y., daugiau nei 100 fl.
Pagal hemoglobino koncentraciją
Anemijai būdingas hemoglobino sumažėjimas, o hemoglobinas visada yra eritrocituose. Tai apibrėžiantis dydis vadinamas hemoglobino koncentracija eritrocite (angl. mean cell haemoglobine, MCH). Pagal jo kiekį eritrocite anemija skirstoma į šias grupes:
- Hipochrominė anemija, kai hemoglobino kiekis eritrocite yra mažas
- Normochrominė anemija, kai hemoglobino kiekis eritrocite yra normalus
- Hiperchrominė anemija, kai hemoglobino kiekis eritrocite yra padidėjęs
Pagal kraujodaros aktyvumą
Pagal kaulų čiulpų reakciją į sumažėjusį eritrocitų skaičių ar hemoglobino koncentraciją anemijas galima suskirstyti pagal kraujodaros aktyvumą. Lengviausiai šį rodiklį įvertinti pagal retikulocitas|retikulocitų kiekį kraujyje, kurie netiesiogiai rodo hemopoezė|kraujodaros aktyvumą. Anemijos pagal šį rodiklį skirstomos į šias grupes:
- Hiporegeneracinė anemija, kai kaulų čiulpuose nustatoma neadekvati reakcija
- Normoregeneracinė anemija, kai kaulų čiulpų reakcija į hemoglobino sumažėjimą adekvati, normali
- Hiperregeneracinė anemija, kai kaulų čiulpai aktyviai reaguoja į anemiją
Kadangi vien tik retikulocitų skaičius nepakankamai gerai atspindi regeneracinį kaulų čiulpų aktyvumą, naudojamas išvestinis dydis, vadinamas retikulocitų produkcijos indeksu (RPI) (žr. straipsnį retikulocitai).
Priežastys
Anemija yra dažniausia kraujo liga, ją gali sukelti įvairios priežastys. Išskiriamos pagrindinės grupės: anemija dėl skysčio tūrio organizme padidėjimo ir kraujo praskiedimo, anemija dėl padidėjusio eritrocitų irimo/suardymo (hemolizinė anemija), anemija dėl sumažėjusios eritrocitų produkcijos, anemija dėl eritrocitų netekimo-kraujavimo.
Simptomai
Simptomai kyla dėl sumažėjusio hemoglobino kiekio kraujyje ir audinių hipoksijos bei dėl organizmo kompensacinių reakcijų į šiuos pakitimus. Dažniausias simptomas – silpnumas ir nuovargis, kartais būna dusulys.
Diagnostika
Anemiją galima diagnozuoti tik pagal kraujo mėginius, dažniausiai užtenka aparatinio kraujo tyrimo, kuriuo ne tik nustatomas hemoglobino lygis, raudonųjų kraujo kūnelių kiekis, bet ir dydis, svarbus skirtingų anemijos priežasčių diagnozavimui. Vyrams hemoglobino lygis, nurodantis galimą anemiją, yra mažiau nei 13,0 g/dl, moterims 12,0 g/dl.