Chiaroscuro: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Naujas puslapis: thumb|thumb|right|180px| Rembrandto „[[Autoportretas“ − vienas būdingiausių chiaroscuro naudojimo pavyzdžių]] '''C... |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas:Rembrandt - Self-Portrait - WGA19206.jpg|thumb|thumb|right|180px| Rembrandto „[[Autoportretas]]“ − vienas būdingiausių chiaroscuro naudojimo pavyzdžių]] |
[[Vaizdas:Rembrandt - Self-Portrait - WGA19206.jpg|thumb|thumb|right|180px| Rembrandto „[[Autoportretas]]“ − vienas būdingiausių chiaroscuro naudojimo pavyzdžių]] |
||
'''Chiaroscuro''' (šviesotamsa, vartojamas neverčiant, iš italų kalbos ''chiaro'' − „šviesa“, '' |
'''Chiaroscuro''' (šviesotamsa, vartojamas neverčiant, iš italų kalbos ''chiaro'' − „šviesa“, ''scuro'' − „tamsa“<ref>[http://www.britannica.com/EBchecked/topic/110261/chiaroscuro Encyclopaedia Britannica]</ref>) − vazduojamųjų menų technika, kai dėka šviesos ir tamsos kontrastų vaizduojamas trimatis objektas. Yra žinoma, kad šviesos-tamsos efektus naudojo senovės Graikijos ir Romos menininkai. Europietiškajame mene chiaroscuro technikos inovatoriumi laikomas [[Leonardas da Vinčis]]. Tarp XVII a. baroko menininkų chiaroscuro tapo viena dominuojančių naudojamų technikų, paprastai asocijuojama su gilių šešėlių ir menkos šviesos [[Karavadžizmas|karavadžistų]] ir [[Rembrantas|Rembrandto]] kūryba.<ref>[http://www.oxfordreference.com/view/10.1093/oi/authority.20110803095606659 Oxford Reference]</ref> Kraštutinis chiaroscuro variantas vadinamas [[Tenebrizmas|tenebrizmu]]. |
||
== Išnašos == |
== Išnašos == |
18:58, 13 gruodžio 2013 versija
Chiaroscuro (šviesotamsa, vartojamas neverčiant, iš italų kalbos chiaro − „šviesa“, scuro − „tamsa“[1]) − vazduojamųjų menų technika, kai dėka šviesos ir tamsos kontrastų vaizduojamas trimatis objektas. Yra žinoma, kad šviesos-tamsos efektus naudojo senovės Graikijos ir Romos menininkai. Europietiškajame mene chiaroscuro technikos inovatoriumi laikomas Leonardas da Vinčis. Tarp XVII a. baroko menininkų chiaroscuro tapo viena dominuojančių naudojamų technikų, paprastai asocijuojama su gilių šešėlių ir menkos šviesos karavadžistų ir Rembrandto kūryba.[2] Kraštutinis chiaroscuro variantas vadinamas tenebrizmu.