Juodoji mirtis

Juodoji mirtis staigiai išplito pagrindiniais Europos prekybiniais jūrų ir sausumos keliais.

Juodąja mirtimi vadinama buboninio maro pandemija, Europoje pratrūkusi 1347–1351 m. Jos metu išmirė trečdalis Europos gyventojų, t. y. apie 34 milijonus žmonių.

Beveik tuo pat metu pandemija plito didžiojoje Azijos dalyje. Kartu sudėjus Kinijos, Indijos ir musulmoniškų kraštų aukas, žuvo apie 75 milijonai žmonių.

Europoje maras sukeldavo epidemijas iki XIX a. Didžiausios maro epidemijos:

• Italijoje 1629–1631 m.,
• Londone 1665–1666 m.,
• Vienoje 1679 m.,
• Marselyje 1720–1722 m.,
• Maskvoje 1771 m.

Juodoji mirtis stipriai paveikė Europos populiaciją ir negrįžtamai pakeitė Europos socialinę kultūrą. Dėl maro buvo kaltinami ir persekiojami žydai, musulmonai, svetimšaliai, elgetos ir raupsuotieji.