Nadine Gordimer: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.1) (robotas Pridedama: hu:Nadine Gordimer |
S r2.7.3) (robotas Pridedama: bn:নাডিন গর্ডিমার |
||
Eilutė 51: | Eilutė 51: | ||
[[be-x-old:Надын Гордымэр]] |
[[be-x-old:Надын Гордымэр]] |
||
[[bg:Надин Гордимър]] |
[[bg:Надин Гордимър]] |
||
[[bn:নাডিন গর্ডিমার]] |
|||
[[br:Nadine Gordimer]] |
[[br:Nadine Gordimer]] |
||
[[ca:Nadine Gordimer]] |
[[ca:Nadine Gordimer]] |
22:11, 19 spalio 2012 versija
Nadine Gordimer | |
---|---|
Nadine Gordimer | |
Gimė | 1923 m. lapkričio 20 d. Springse, Transvalyje (Pietų Afrikos Respublika) |
Veikla | Pietų Afrikos respublikos rašytoja |
Vikiteka | Nadine Gordimer |
Nadine Gordimer (g. 1923 m. lapkričio 20 d.) – Pietų Afrikos respublikos rašytoja.
Nadine Gordimer gimė 1923 m. lapkričio 20 d. Springse, Transvalyje (Pietų Afrikos Respublika), žydų emigrantų šeimoje (tėvas kilęs iš Lietuvos, motina iš Londono). Baigusi mokyklą moterų vienuolyne, ji mokslus tęsė Vitvatersrando universitete. Rašyti pradėjo dešimties, o penkiolikos metų išspausdino savo novelę „Vėl ateiti rytoj“ žurnale „Forum“.
Nadine Gordimer – viena žymiausių Pietų Afrikos rašytojų. Savo kūriniuose daugiausia dėmesio skyrė apartheido sistemai, jos pragaištingam poveikiui ir baltiesiems, ir juodiesiems (romanai „Svetimšalių žemė“, 1958 m., „Garbės svečias“, 1970 m.) Rašytojos meninė kalba paprasta, sentimentali. Kūriniuose ji siūlo išeitį iš susidariusios situacijos – vaduotis iš provincialaus ribotumo. Kova už žmogaus teises ir laisves rašytoją labai išgarsino. Netrukus ji gavo Nelės Sachs bei „Grand Aigle d'Or“ premijas, o 1991 m. – literatūros Nobelio premiją.