Tupių kalbos: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Keičiama: eo:Tupia lingvaro |
S r2.7.2+) (robotas Keičiama: tr:Tupi dilleri |
||
Eilutė 55: | Eilutė 55: | ||
[[qu:Tupi rimaykuna]] |
[[qu:Tupi rimaykuna]] |
||
[[ru:Языки тупи]] |
[[ru:Языки тупи]] |
||
[[tr:Tupi]] |
[[tr:Tupi dilleri]] |
||
[[uk:Тупійська макросім’я]] |
[[uk:Тупійська макросім’я]] |
||
[[zh:图皮语系]] |
[[zh:图皮语系]] |
04:43, 6 rugpjūčio 2012 versija
Tupių | |
Paplitimas | Brazilija, Bolivija, Paragvajus |
---|---|
Kalbų skaičius | 70 |
Kilmė | tupių |
Geografinis paplitimas | |
Klasifikacija | arikem, avetų, mave, monde, munduruku, puroboros, ramarama, tupari, tupių-gvaranių, žurunų |
Tupių kalbos – indėnų kalbų šeima, sudaryta iš apie 70 kalbų, vartojamų Pietų Amerikos centrinėje dalyje (daugiausia Brazilijoje, Bolivijoje ir Paragvajuje). Jai priklauso plačiai vartojama gvaranių kalba.
Kaikurios šios kalbų šeimos kalbos buvo stipriai paveiktos kolonijiniu laikotarpiu Pietų Amerikoje veikusių jėzuitų. Jie standartizavo vietinius dialektus į bendrą kalbą, kuria skleisdavo Dievo žodį (senoji tupių kalba, šiuolaikinė gvaranių kalba). Tupių kalbų šeimai priklauso ir nedidelės kalbos, kuriomis kalba vos viena kita indėnų bedruomenė.
Klasifikacija
Skirstomos į 10 atšakų:
- arikem: †arikem, karitiana, kabišjana
- avetų
- mave(-satere)
- monde:
- monde(-sanamajų)
- sururi
- arua: aruaši, sinta – larga, gavjau, kopo
- munduruku: kuruaja, munduruku
- puroboros
- ramarama: karo (arara, ramarama, uruku, itoguapukų), †urumi
- tupari: makurapų, tupari, vainoro, mekenšų (kanoė, amniape), †kepkirivatų, sakirambjatų
- tupių-gvaranių (įtraukia 8 grupes, jų tarpe tupių ir gvaranių kalbas)
- žurunų: žurunų (jurunų), †manicavų, šipajų
Juki kalbos, priskiriamos tupių kalboms, klasifikacija neaiški.
Nuorodos
tupi
MultiTree kalbos kodo „tupi“ informacija (angl. MultiTree: A Digital Library of Language Relationships: Information by code: „tupi“)- Ethnologue informacija