Pirmoji Ženevos konvencija: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

11:10, 28 vasario 2012 versija

Pirmoji Ženevos konvencija – 1864 m. Ženevos konvencija dėl sužeistųjų padėties veikiančiose armijose pagerinimo, padėjusi šiuolaikinės humanitarinės teisės pagrindus. Įtvirtino universalias taisykles – apsaugą nukentėjusiems konflikto metu. Buvo daugiašalė ir atvira visoms valstybėms. Numatė pareigą nedaryti skirtumo rūpintis sužeistaisiais ir sergančiaisiais. Reikalavo pagarbos Raudonojo Kryžiaus baltame fone emblemai, kuria turi būti žymimas medicinos personalas, transportas ir įranga.

Istorija

Šveicarijos Federalinė Taryba, paskatinta Henrio Dananto ir jo bendraminčių sukurto Ženevo komiteto, 1864 m. sušaukė konferenciją Ženevoje. Joje dalyvavo 16 valstybių atstovai. Buvo pasirašyta pirmoji Ženevos konvencija. Į konferenciją H. Diunantas pakviestas nebuvo (nes „neatstovavo jokiai valstybei“).

Literatūra

George B. Davis, "The Geneva Convention, " The American Journal of International Law, 1907
Jean S. Pictet, "The New Geneva Conventions for the Protection of War Victims, " The American Journal of International Law, 1951

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
-[[Image:Original Geneva Conventions.jpg|thumb|1864 m. Ženevos konvencija]]
+[[Vaizdas:Original Geneva Conventions.jpg|thumb|1864 m. Ženevos konvencija]]
-[[Image:signing of the first geneva convention.jpg|350px|left|thumb|Pasirašymas]]
+[[Vaizdas:signing of the first geneva convention.jpg|350px|left|thumb|Pasirašymas]]
-'''Pirmoji Ženevos konvencija''' - [[1864]] metų [[Ženevos konvencija]] dėl sužeistųjų padėties veikiančiose armijose pagerinimo, padėjusi šiuolaikinės [[humanitarinė teisė|humanitarinės teisės]] pagrindus. Įtvirtino universalias taisykles - apsaugą nukentėjusiems konflikto metu. Buvo daugiašalė ir atvira visoms valstybėms. Numatė pareigą nedaryti skirtumo rūpintis sužeistaisiais ir sergančiaisiais. Reikalavo pagarbos Raudonojo Kryžiaus baltame fone emblemai, kuria turi būti žymimas medicinos personalas, transportas ir įranga.
+'''Pirmoji Ženevos konvencija''' – [[1864]] m. [[Ženevos konvencija]] dėl [[sužeistas mūšyje|sužeistųjų]] padėties veikiančiose armijose pagerinimo, padėjusi šiuolaikinės [[humanitarinė teisė|humanitarinės teisės]] pagrindus. Įtvirtino universalias taisykles – apsaugą nukentėjusiems konflikto metu. Buvo daugiašalė ir atvira visoms valstybėms. Numatė pareigą nedaryti skirtumo rūpintis sužeistaisiais ir sergančiaisiais. Reikalavo pagarbos [[Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio Judėjimas|Raudonojo Kryžiaus]] baltame fone emblemai, kuria turi būti žymimas medicinos personalas, transportas ir įranga.
 == Istorija ==
-[[Šveicarijos Federalinė Taryba]], paskatinta [[Henry Dunant|Henrio Dananto]] ir jo bendraminčių sukurto Ženevo komiteto, 1864 metais sušaukė konferenciją Ženevoje (dalyvavo 16 valstybių). Buvo pasirašyta pirmoji Ženevos konvencija. Į konferenciją Diunantas pakviestas nebuvo (nes „neatstovavo jokiai valstybei“).
+[[Šveicarijos Federalinė Taryba]], paskatinta [[Henry Dunant|Henrio Dananto]] ir jo bendraminčių sukurto Ženevo komiteto, 1864 m. sušaukė konferenciją [[Ženeva|Ženevoje]]. Joje dalyvavo 16 valstybių atstovai. Buvo pasirašyta pirmoji Ženevos konvencija. Į konferenciją H. Diunantas pakviestas nebuvo (nes „neatstovavo jokiai valstybei“).
-==Literatūra==
+== Literatūra ==
-* George B. Davis, "The Geneva Convention," ''The American Journal of International Law'', 1907
+* George B. Davis, "The Geneva Convention, " ''The American Journal of International Law'', 1907
-* Jean S. Pictet, "The New Geneva Conventions for the Protection of War Victims," ''The American Journal of International Law'', 1951
+* Jean S. Pictet, "The New Geneva Conventions for the Protection of War Victims, " ''The American Journal of International Law'', 1951
 [[Kategorija:tarptautinė humanitarinė teisė]]