Aukštoji mokykla: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Elnuko (aptarimas | indėlis)
S Atmestas 78.62.124.136 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (Opalas keitimas)
Eilutė 15: Eilutė 15:


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==
{{Commons|Category:Universities and colleges}}

[[Kategorija:Aukštosios mokyklos| ]]

[[an:Amostranza superior]]
[[ar:تعليم عالي]]
[[ast:Educación superior]]
[[az:Ali təhsil]]
[[ca:Educació terciària]]
[[da:Videregående uddannelser i Danmark]]
[[de:Hochschule]]
[[en:Higher education]]
[[es:Educación superior]]
[[fa:آموزش عالی]]
[[fr:Études supérieures]]
[[fur:Educazion superior]]
[[gl:Ensino superior]]
[[he:מוסד להשכלה גבוהה]]
[[hi:उच्च शिक्षा]]
[[id:Pendidikan tinggi]]
[[it:Istruzione superiore]]
[[ja:高等教育]]
[[ko:고등교육]]
[[nl:Hoger onderwijs]]
[[nn:Høgare utdanning]]
[[no:Høyere utdannelse]]
[[oc:ensenhament superior]]
[[pl:Wykształcenie wyższe]]
[[pt:Ensino superior]]
[[ru:Высшее образование]]
[[simple:Higher education]]
[[sv:Högre utbildning]]
[[th:อุดมศึกษา]]
[[uk:Вища освіта]]
[[ur:اعلی تعلیم]]
[[zh:高等教育]]

18:39, 11 sausio 2012 versija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Atėnų mokykla (Raffaello Sanzio, 1509-1510)

Aukštoji mokykla yra studijų ir mokslo įstaiga, rengianti specialistus su aukštuoju išsilavinimu bei vykdanti tyrimus (universitetas, akademija). Aukštosios mokyklos gali būti valstybinės ir privačios bei viešųjų įstaigų valdomos. daugelyje šalių aukštųjų mokyklų veiklą reglamentuoja specialūs aukštojo mokslo įstatymai.

Lietuvoje

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos aukštosios mokyklos.

Lietuvoje pirmoji aukštoji mokykla, Vilniaus akademija, buvo įkurta jėzuitų, 1578 m. gavusių Stepono Batoro privilegiją, kuri buvo patvirtinta 1579 m. Vilniuje. Panaikinus Jėzuitų ordiną, iki 1781 m. ji veikė prižiūrima Vilniaus vyskupų ir rektorių, buvusių jėzuitų. 1781 m. akademija buvo pavadinta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausiaja mokykla, susidėjusia iš 2 fakultetų - moralinio ir fizinio, ją prižiūrėjo Edukacinė komisija. 1797 m. padalinta į 4 fakultetus - moralinį, matematinį, medicinos ir kalbų bei meno.

1803 m. Aleksandras I-asis ją perorganizavo į Vilniaus universitetą, prižiūrimą švietimo ministro ir globėjo (A. Čartoriskio). Universitetui priklausė visos mokyklos Vilniaus, Gardino, Minsko, Volynės, Podolės, Kijevo, Vitebsko ir Mogiliovo gubernijose bei Baltstogės apygardoje. Universitete buvo visi tie patys fakultetai, bet prie moralinių mokslų fakulteto buvo prijungtas ir teologijos fakultetas. 1824 m., vietoje A. Čartoriskio universiteto globėju paskyrus Novosilcevą, prasidėjo universiteto likvidavimas. 1831 m. gegužės 1 d. universitetas buvo uždarytas, jo turtas išdalintas Rusijos universitetams, o Vilniuje paliktas teologijos fakultetas, tapęs aukštaja teologijos mokykla, 1834 m. vasario 11 d. pervadintas į dvasinę akademiją.

Po Vilniaus universiteto panaikinimo aukštosios mokyklos Lietuvoje pradėtos kurti tik po Pirmojo pasaulinio karo.

Privačios aukštosios mokyklos pradėtos steigti Nepriklausomybės atkūrimo metais (aukštesniosios mokyklos, kolegijos, vėliau - ir universitetai).

Nuorodos