Planetiškasis ūkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

18:06, 29 spalio 2011 versija

Planetiškasis ūkas – jonizuotų dujų ūkas, panašus į planetos skritulį arba žiedą. Jo centre būna karšta (50-100 tūkst. kelvinų) žvaigždė – O spektro klasės subnykštukė. Dujinis apvalkalas sugeria jo centre esančios žvaigždės ultravioletinius spindulius ir spinduliuoja stiprias vandenilio, helio, deguonies, neono, azoto emisijos linijas. Planetiškasis ūkas ir jo centrinė žvaigždė susidaro iš asimptotinės sekos raudonosios milžinės, jos vandenilio degimo zonai priartėjus prie išorinių sluoksnių. Tokio ūko stadija trunka apie 50 000 metų. Praėjus šiam laiko tarpui, žvaigždės šerdis virsta baltąja nykštuke, o planetiškasis ūkas pamažu išsisklaido į tarpžvaigždinę erdvę.

Vikiteka: Planetiškasis ūkas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šablonas:Link FA

Šablonas:Link FA Šablonas:Link GA Šablonas:Link GA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 [[Vaizdas:NGC_7293.jpg|thumb|250px|Mums artimiausias Sraigės ūkas [[Vandenis|Vandenio]] žvaigždyne]]
 '''Planetiškasis ūkas''' – jonizuotų dujų ūkas, panašus į [[planeta|planetos]] skritulį arba žiedą. Jo centre būna karšta (50-100 tūkst. kelvinų) [[žvaigždė]] – '''O''' spektro klasės subnykštukė. Dujinis apvalkalas sugeria jo centre esančios žvaigždės ultravioletinius spindulius ir spinduliuoja stiprias [[vandenilis|vandenilio]], [[helis|helio]], [[deguonis|deguonies]], [[neonas|neono]], [[azotas|azoto]] emisijos linijas. Planetiškasis ūkas ir jo centrinė žvaigždė susidaro iš asimptotinės sekos [[raudonoji milžinė|raudonosios milžinės]], jos vandenilio degimo zonai priartėjus prie išorinių sluoksnių. Tokio ūko stadija trunka apie 50 000 metų. Praėjus šiam laiko tarpui, žvaigždės šerdis virsta [[baltoji nykštukė|baltąja nykštuke]], o planetiškasis ūkas pamažu išsisklaido į tarpžvaigždinę erdvę.
+{{Commonscat|Planetary nebulae}}
 {{Link FA|ru}}