Kostas Ostrauskas (1926): Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
n
 
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Vikifikavimas, replaced: 9 m. → 9 m. (23) using AWB
Eilutė 23: Eilutė 23:


== Biografija ==
== Biografija ==
Mokėsi [[Kauno Aušros gimnazija|Kauno „Aušros” gimnazijoje]], [[1944 m.]] [[Kauno jaunojo žiūrovo teatras|Kauno jaunimo teatro]] aktorius, frontui artėjant pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]], gimnaziją baigė [[Liubekas|Liubeke]]. [[1946]]-[[1949 m.]] studijavo [[Pabaltijo universitetas|Pabaltijo universitete]] [[Hamburgas|Hamburge]], 1949 m. atvykęs į [[JAV]], [[1952 m.]] baigė lituanistikos ir slavistikos studijas [[Pensilvanijos universitetas|Pensilvanijos universitete]]; vienas iš paskutiniųjų [[Vincas Krėvė|V. Krėvės]] studentų.
Mokėsi [[Kauno Aušros gimnazija|Kauno „Aušros” gimnazijoje]], [[1944 m.]] [[Kauno jaunojo žiūrovo teatras|Kauno jaunimo teatro]] aktorius, frontui artėjant pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]], gimnaziją baigė [[Liubekas|Liubeke]]. [[1946]]-[[1949 m.]] studijavo [[Pabaltijo universitetas|Pabaltijo universitete]] [[Hamburgas|Hamburge]], 1949 m. atvykęs į [[JAV]], [[1952 m.]] baigė lituanistikos ir slavistikos studijas [[Pensilvanijos universitetas|Pensilvanijos universitete]]; vienas iš paskutiniųjų [[Vincas Krėvė|V. Krėvės]] studentų.


Pensilvanijos universiteto muzikos bibliotekos vedėjas. Bendradarbiavo [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] spaudoje, daugelį jo pjesių spausdino žurnalas [[Metmenys (žurnalas)|„Metmenys“]].
Pensilvanijos universiteto muzikos bibliotekos vedėjas. Bendradarbiavo [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] spaudoje, daugelį jo pjesių spausdino žurnalas [[Metmenys (žurnalas)|„Metmenys“]].


== Kūryba ==
== Kūryba ==
Scenai pradėjo rašyti nuo [[1951 m.]] Į avangardizmą pasuko jau pirmąja pjese „Pypkė“. Daugelis jo dramų yra trumpos, kaip novelės, dažniausiai su dviem-trim veikėjais, veiksmas koncentruojamas apie vieną temą ar motyvą. Atskirą grupę sudaro „rimtieji“ K. Ostrausko kūriniai. Tai pjesės, kuriose vyrauja ne tiek komizmas, kiek tragiškieji būties aspektai: „Duobkasiai“ (1964–1965 m.)- tai „Hamleto“ kapinių scenos parafrazė; „Gyveno kartą senelis ir senelė“ (1963–1969 m.)- čia jaučiama aliuzija į [[Samuelis Beketas|S. Beketo]] „Belaukiant Godo“. Muzikaliausiu K. Ostrausko kūriniu vadinamas „Kvartetas“ (1969 m.). Taip pat yra parašęs keletą filosofinių pjesių: „Ars amoris“ (1979 m.), „Anna ir Emma“ (1989 m.) ir kt. <ref>[http://www.rasyk.lt/rasytojai/kostas-ostrauskas.html Kostas Ostrauskas. Rašyk.lt]</ref>
Scenai pradėjo rašyti nuo [[1951 m.]] Į avangardizmą pasuko jau pirmąja pjese „Pypkė“. Daugelis jo dramų yra trumpos, kaip novelės, dažniausiai su dviem-trim veikėjais, veiksmas koncentruojamas apie vieną temą ar motyvą. Atskirą grupę sudaro „rimtieji“ K. Ostrausko kūriniai. Tai pjesės, kuriose vyrauja ne tiek komizmas, kiek tragiškieji būties aspektai: „Duobkasiai“ (1964–1965 m.)- tai „Hamleto“ kapinių scenos parafrazė; „Gyveno kartą senelis ir senelė“ (1963–1969 m.)- čia jaučiama aliuzija į [[Samuelis Beketas|S. Beketo]] „Belaukiant Godo“. Muzikaliausiu K. Ostrausko kūriniu vadinamas „Kvartetas“ (1969 m.). Taip pat yra parašęs keletą filosofinių pjesių: „Ars amoris“ (1979 m.), „Anna ir Emma“ (1989 m.) ir kt. <ref>[http://www.rasyk.lt/rasytojai/kostas-ostrauskas.html Kostas Ostrauskas. Rašyk.lt]</ref>


== Bibliografija ==
== Bibliografija ==
* ''Pypkė'', 1 v. drama. Parašyta 1951 m., iš­spausdinta „Literatūros lankose“ Nr. 4, 1954 m., vaidinta 1961 m.– A. Škėmos pastatymas Santaros stovykloje, 1964 m.– D. Bylaitienės ir J. Blekaičio pastatymas Čika­goje.
* ''Pypkė'', 1 v. drama. Parašyta 1951 m., iš­spausdinta „Literatūros lankose“ Nr. 4, 1954 m., vaidinta 1961 m.– A. Škėmos pastatymas Santaros stovykloje, 1964 m.– D. Bylaitienės ir J. Blekaičio pastatymas Čika­goje.
* ''Kanarėlė'', 3 v. drama. Suvaidinta 1956 m., V. Valiukui režisuojant, Čikagoje. Ten pat 1958 m. L. S. Santaros puošniai išleista.
* ''Kanarėlė'', 3 v. drama. Suvaidinta 1956 m., V. Valiukui režisuojant, Čikagoje. Ten pat 1958 m. L. S. Santaros puošniai išleista.
* ''Žaliojoj lankelėj'', 1 v. drama, parašyta 1961 m., drauge su „Pypke“ 1963 m. Santaros—Šviesos išleista at­skira knyga; suvaidinta 1964 m. Čikagoje, J. Kelečiui režisuojant.
* ''Žaliojoj lankelėj'', 1 v. drama, parašyta 1961 m., drauge su „Pypke“ 1963 m. Santaros—Šviesos išleista at­skira knyga; suvaidinta 1964 m. Čikagoje, J. Kelečiui režisuojant.
* ''Gyveno kartą senelis ir senelė…'', 1 v., parašyta 1963 m., išspausdinta „Metmenų“ Nr. 8, 1964 m. ir tais pat metais Čikagoje pirmą kartą suvaidinta N. Marti­naitytei režisuojant.
* ''Gyveno kartą senelis ir senelė…'', 1 v., parašyta 1963 m., išspausdinta „Metmenų“ Nr. 8, 1964 m. ir tais pat metais Čikagoje pirmą kartą suvaidinta N. Marti­naitytei režisuojant.
* ''Gundymai'', 1970–1979 m.
* ''Gundymai'', 1970–1979 m.
* ''Lozorius'', 1971 m.
* ''Lozorius'', 1971 m.
* ''Čičinskas'', 1974–1975 m.
* ''Čičinskas'', 1974–1975 m.
* ''Jūratė ir Kastytis'', 1977 m.
* ''Jūratė ir Kastytis'', 1977 m.
* ''Karali(a)us juokdarys'', 1987 m.
* ''Karali(a)us juokdarys'', 1987 m.
* ''Vaižgantas'', 1994 m.
* ''Vaižgantas'', 1994 m.


== Literatūra ==
== Literatūra ==

18:04, 26 rugsėjo 2011 versija

Kostas Ostrauskas
Gimė 1926 m. balandžio 5 d. (98 metai)
Veiveriai
Tėvai Kostas Ostrauskas
Veikla dramaturgas, literatūros istorikas, kritikas
Alma mater Pensilvanijos universitetas

Kostas Ostrauskas (slapyvardis Andrius Baltaragis, g. 1926 m. balandžio 5 d. Veiveriuose) – Lietuvos ir JAV dramaturgas, literatūros istorikas, kritikas, žurnalistas.

Biografija

Mokėsi Kauno „Aušros” gimnazijoje, 1944 m. Kauno jaunimo teatro aktorius, frontui artėjant pasitraukė į Vokietiją, gimnaziją baigė Liubeke. 1946-1949 m. studijavo Pabaltijo universitete Hamburge, 1949 m. atvykęs į JAV, 1952 m. baigė lituanistikos ir slavistikos studijas Pensilvanijos universitete; vienas iš paskutiniųjų V. Krėvės studentų.

Pensilvanijos universiteto muzikos bibliotekos vedėjas. Bendradarbiavo JAV lietuvių spaudoje, daugelį jo pjesių spausdino žurnalas „Metmenys“.

Kūryba

Scenai pradėjo rašyti nuo 1951 m. Į avangardizmą pasuko jau pirmąja pjese „Pypkė“. Daugelis jo dramų yra trumpos, kaip novelės, dažniausiai su dviem-trim veikėjais, veiksmas koncentruojamas apie vieną temą ar motyvą. Atskirą grupę sudaro „rimtieji“ K. Ostrausko kūriniai. Tai pjesės, kuriose vyrauja ne tiek komizmas, kiek tragiškieji būties aspektai: „Duobkasiai“ (1964–1965 m.)- tai „Hamleto“ kapinių scenos parafrazė; „Gyveno kartą senelis ir senelė“ (1963–1969 m.)- čia jaučiama aliuzija į S. Beketo „Belaukiant Godo“. Muzikaliausiu K. Ostrausko kūriniu vadinamas „Kvartetas“ (1969 m.). Taip pat yra parašęs keletą filosofinių pjesių: „Ars amoris“ (1979 m.), „Anna ir Emma“ (1989 m.) ir kt. [1]

Bibliografija

  • Pypkė, 1 v. drama. Parašyta 1951 m., iš­spausdinta „Literatūros lankose“ Nr. 4, 1954 m., vaidinta 1961 m.– A. Škėmos pastatymas Santaros stovykloje, 1964 m.– D. Bylaitienės ir J. Blekaičio pastatymas Čika­goje.
  • Kanarėlė, 3 v. drama. Suvaidinta 1956 m., V. Valiukui režisuojant, Čikagoje. Ten pat 1958 m. L. S. Santaros puošniai išleista.
  • Žaliojoj lankelėj, 1 v. drama, parašyta 1961 m., drauge su „Pypke“ 1963 m. Santaros—Šviesos išleista at­skira knyga; suvaidinta 1964 m. Čikagoje, J. Kelečiui režisuojant.
  • Gyveno kartą senelis ir senelė…, 1 v., parašyta 1963 m., išspausdinta „Metmenų“ Nr. 8, 1964 m. ir tais pat metais Čikagoje pirmą kartą suvaidinta N. Marti­naitytei režisuojant.
  • Gundymai, 1970–1979 m.
  • Lozorius, 1971 m.
  • Čičinskas, 1974–1975 m.
  • Jūratė ir Kastytis, 1977 m.
  • Karali(a)us juokdarys, 1987 m.
  • Vaižgantas, 1994 m.

Literatūra

  • Ruchlevičienė I. Kūryba – kaip žaidimas: Kosto Ostrausko dramaturgija. – 2003;
  • Jackiewicz M. Twórca litewskiego teatru absurdu: uwagi o dramaturgii Kostasa Ostrauskasa. – 1992;
  • Lietuviškieji slapyvardžiai. – 1995–1999;
  • Lietuvių egzodo literatūra. – 1945–1990, 1997;
  • Lankutis J., Lietuvių egzodo literatūra 1940–1990. – 1995;
  • V. Kubilius, XX a. literatūra. – 1995;
  • Lietuvių literatūra svetur 1945–1967. – 1968.

Šaltiniai

Nuorodos