Pirmoji Ženevos konvencija

1864 m. Ženevos konvencija

Pasirašymas

Pirmoji Ženevos konvencija - 1864 metų Ženevos konvencija dėl sužeistųjų padėties veikiančiose armijose pagerinimo, padėjusi šiuolaikinės humanitarinės teisės pagrindus. Įtvirtino universalias taisykles - apsaugą nukentėjusiems konflikto metu. Buvo daugiašalė ir atvira visoms valstybėms. Numatė pareigą nedaryti skirtumo rūpintis sužeistaisiais ir sergančiaisiais. Reikalavo pagarbos Raudonojo Kryžiaus baltame fone emblemai, kuria turi būti žymimas medicinos personalas, transportas ir įranga.

Istorija

Šveicarijos Federalinė Taryba, paskatinta Henrio Dananto ir jo bendraminčių sukurto Ženevo komiteto, 1864 metais sušaukė konferenciją Ženevoje (dalyvavo 16 valstybių). Buvo pasirašyta pirmoji Ženevos konvencija. Į konferenciją Diunantas pakviestas nebuvo (nes „neatstovavo jokiai valstybei“).

Literatūra

• George B. Davis, "The Geneva Convention," The American Journal of International Law, 1907
• Jean S. Pictet, "The New Geneva Conventions for the Protection of War Victims," The American Journal of International Law, 1951