Tauta: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
tai tikrai negali buti ir tautos tai tikras lobis mūsų žmonijai. |
|||
[[File:Russia ethnic.JPG|thumb|280px|Carinės Rusijos europinės dalies tautos]] |
|||
'''Tauta''' – dvi susijusias reikšmes arba reikšmių grupes turinti sąvoka. |
|||
Pirmoji reikšmė sietina su [[etnologija|etnologijos]] (etnografijos) mokslo vartojama sąvoka [[etnosas]] arba etninė grupė. Antroji sietina su terminu [[nacija]]. Kasdieninėje varto |
|||
Pirmąja, etnoso, reikšme sąvoka tauta reiškia save suvokiančią, savivardį (etnonimą) turinčią, istoriškai susiformavusią žmonių bendriją. Šia reikšme vartojama sąvoka tauta reiškia etninę tautą. Griežčiau vartojant sąvokas, termino [[etnosas]] ar ''etninė tauta'' pakaitalas lietuvių kalba yra [[tautybė]]. Pavyzdžiui, lietuvių tautą, o tiksliau tautybę sudaro individai, priskiriantys save lietuvių kultūros žmonėms, laikantys šią kultūrą sava. Šie individai gyvena ne tik Lietuvos teritorijoje, bet ir kitų tautų kultūros erdvėje. Savo etninėje teritorijoje gyvenantys lietuviai sudaro ne tik etnokultūrinę bendriją, o ir teritorinį etnosocialinį organizmą. |
|||
Nacija arba moderni tauta yra tokia teritorinėnu eik tu sau ik tuomet, kai tos kategorijos nariai tvirtai pripažįsta savitarpio teises ir įsipareigojimus bei priklausymą tai pačiai tautai. Tik tarpusavio pripažinimas sukuria tautą, o ne kokie nors kiti bendri bruožai, kokie jie bebūtų, kurie išskiria šią kategoriją iš kitų žmonių. [1] |
|||
== Komunistinis tautos apibrėžimas == |
|||
XIX a. pb. – XX a. pr. Rusijos revoliucionieriai nagrinėjo ir tautinį klausimą. Sunkiausia buvo rasti apibrėžimus kas yra tauta, nes jau tuo metu šie apibrėžimai nebuvo pilnai aiškūs. Užduotis išsiaiškinti šį klausimą teko [[Josifas Stalinas|Josifui Stalinui]]. Jis tautos apibrėžimą formulavo taip: |
|||
* tauta yra istoriškai susiformavusi, stabili žmonių bendrija, besiremianti bendra kalba, teritorija, ekonominiu gyvenimu, ir psichologine sandara pasireiškiančia bendra kultūra. |
|||
a rimts? |
|||
Tik tada, kai yra visos šios charakteristikos Stalino teigimu galime kalbėti apie tautos egzistavimą. [2] |
|||
Šis tautos apibrėžimas, besiremiantis objektyviais faktoriais tebėra populiarus buvusios TSRS šalyse, ypatingai apibrėžiant kas gali būti laikoma kaip atskira „tautybė“, o kas ne. |
Šis tautos apibrėžimas, besiremiantis objektyviais faktoriais tebėra populiarus buvusios TSRS šalyse, ypatingai apibrėžiant kas gali būti laikoma kaip atskira „tautybė“, o kas ne. |
||
19:29, 5 gegužės 2011 versija
tai tikrai negali buti ir tautos tai tikras lobis mūsų žmonijai. Šis tautos apibrėžimas, besiremiantis objektyviais faktoriais tebėra populiarus buvusios TSRS šalyse, ypatingai apibrėžiant kas gali būti laikoma kaip atskira „tautybė“, o kas ne.
Nuorodos
- [1] Ernest Gellner Tautos ir nacionalizmas. Vilnius:Pradai, 1996, p.22.
- [2] 'The Nation', in Marxism and the National Question, from The Essential Stalin: Major Theoretical Writings 1905-1952, ed. Bruce Franklin (Croom Helm: London, 1973), 57-61.