Kintana Roo: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

19:13, 5 gegužės 2011 versija

Kintana Roo
Quintana Roo

Laiko juosta: (UTC-6)
------ vasaros: (UTC-5)

Valstybė

Meksika

Administracinis centras

Četumalis

Gyventojų

1 154 800

Plotas

50 844 km²

Tankumas

23 žm./km²

ISO 3166-2

MX-ROO

Kintana Roo (isp. Quintana Roo) – valstija pietrytinėje Meksikos dalyje, Jukatano pusiasalyje. Jos sostinė yra Četumalis.

Geografija

Valstija ribojasi: pietuose – su Belizu, vakaruose – su Kampeče, šiaurėje – su Jukatanu. Iš rytų skalauja Karibų jūra. Pakrantėje valstijai priklauso keletas salų – Kosumelis, Činčoro bankos salelės, Moterų sala, Holbokso, Kontojaus salos.

Kintana Roo paviršių sudaro karstinė lyguma. Aukščiausia valstijos vieta – 230 m (El Čaro k.). Lygumai būdingos požeminės upės, karstiniai ežerai (senotai) bei sudėtingi požeminiai urvai ir labirintai. Pietryčiuose plyti pelkynai. Kranto linija raižyta, daug įlankų, užutėkių, lagūnų (Četumalio, Espiritu Santo, Asensjono). Vietomis pakrantes supa koraliniai rifai. Kintano Roo būdingas tropinis, drėgnas ir karštas klimatas. Vidutinė metinė temperatūra 26 °C. Liūčių laikotarpis tęsiasi nuo gegužės iki spalio, nors neretai užsitęsia ir iki sausio. Sausasis laikotarpis būna tarp vasario ir gegužės. Didžiąją valstijos dalį dengia tropinės džiunglės. Dėl karstinio reljefo Kintana Roo praktiškai nėra ilgesnių paviršinių upių, tik pasienyje su Belizu teka Ondas. Didžiausias ežeras – Bakalaras.

Kultūra

Senovėje Kintana Roo teritorijoje klestėjo majų civilizacija. Yra išlikę majų miestų griuvėsiai: Škaretas, Koba, Kohuniličas, Tulumas, San Chervasijas ir kt. Pakrančių regionuose išvystytas turizmas. Yra Sian Kaano gamtos rezervatas, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Didžiausi miestai

Kankunas – 526,7 tūkst. gyv.
Četumalis – 136,8
Plaja del Karmenas – 100,3
Kosumelis – 71,4
Felipe Kariljo Puertas – 21,5
Tulumas – 14,7

Meksikos valstijos
Agvaskaljentesas \| Chaliskas \| Čiapasas \| Čihuahua \| Durangas \| Gereras \| Gvanachuatas \| Hidalgas \| Jukatanas \| Kampečė \| Keretaras \| Kintana Roo \| Koahuila \| Kolima \| Meksikas \| Mičoakanas \| Morelosas \| Najaritas \| Nuevo Leonas \| Oachaka \| Puebla \| Sakatekas \| San Luis Potosi \| Sinaloa \| Sonora \| Tabaskas \| Tamaulipasas \| Tlaskala \| Verakrusas \| Žemutinė Kalifornija \| Žemutinė Pietų Kalifornija

@@ Eilutė 28: / Eilutė 28: @@
 | vikiteka =
 }}
-'''Kintana Roo''' ({{es|Quintana Roo}}) - valstija pietrytinėje [[Meksika|Meksikos]] dalyje, [[Jukatano pusiasalis|Jukatano pusiasalyje]]. Jos sostinė yra [[Četumalis]].
+'''Kintana Roo''' ({{es|Quintana Roo}}) – valstija pietrytinėje [[Meksika|Meksikos]] dalyje, [[Jukatano pusiasalis|Jukatano pusiasalyje]]. Jos sostinė yra [[Četumalis]].
 == Geografija ==
-Valstija ribojasi: pietuose - su [[Belizas|Belizu]], vakaruose - su [[Kampečė (valstija)|Kampeče]], šiaurėje - su [[Jukatanas (valstija)|Jukatanu]]. Iš rytų skalauja [[Karibų jūra]]. Pakrantėje valstijai priklauso keletas salų - [[Kosumelis]], Činčoro bankos salelės, [[Moterų sala]], Holbokso, Kontojaus salos.
+Valstija ribojasi: pietuose – su [[Belizas|Belizu]], vakaruose – su [[Kampečė (valstija)|Kampeče]], šiaurėje – su [[Jukatanas (valstija)|Jukatanu]]. Iš rytų skalauja [[Karibų jūra]]. Pakrantėje valstijai priklauso keletas salų – [[Kosumelis]], Činčoro bankos salelės, [[Moterų sala]], Holbokso, Kontojaus salos.
-Kintana Roo paviršių sudaro [[karstas (geologija)|karstinė]] lyguma. Aukščiausia valstijos vieta - 230 m (El Čaro k.). Lygumai būdingos požeminės upės, karstiniai ežerai ([[senotas|senotai]]) bei sudėtingi požeminiai [[urvas|urvai]] ir labirintai. Pietryčiuose plyti pelkynai. Kranto linija raižyta, daug įlankų, užutėkių, lagūnų ([[Četumalio įlanka|Četumalio]], Espiritu Santo, Asensjono). Vietomis pakrantes supa [[koraliniai rifai]]. Kintano Roo būdingas tropinis, drėgnas ir karštas klimatas. Vidutinė metinė temperatūra 26&nbsp;°C. [[Liūčių laikotarpis]] tęsiasi nuo gegužės iki spalio, nors neretai užsitęsia ir iki sausio. Sausasis laikotarpis būna tarp vasario ir gegužės. Didžiąją valstijos dalį dengia tropinės [[džiunglės]]. Dėl karstinio reljefo Kintana Roo praktiškai nėra ilgesnių paviršinių upių, tik pasienyje su Belizu teka [[Ondas]]. Didžiausias ežeras - [[Bakalaras]].
+Kintana Roo paviršių sudaro [[karstas (geologija)|karstinė]] lyguma. Aukščiausia valstijos vieta – 230 m (El Čaro k.). Lygumai būdingos požeminės upės, karstiniai ežerai ([[senotas|senotai]]) bei sudėtingi požeminiai [[urvas|urvai]] ir labirintai. Pietryčiuose plyti pelkynai. Kranto linija raižyta, daug įlankų, užutėkių, lagūnų ([[Četumalio įlanka|Četumalio]], Espiritu Santo, Asensjono). Vietomis pakrantes supa [[koraliniai rifai]]. Kintano Roo būdingas tropinis, drėgnas ir karštas klimatas. Vidutinė metinė temperatūra 26&nbsp;°C. [[Liūčių laikotarpis]] tęsiasi nuo gegužės iki spalio, nors neretai užsitęsia ir iki sausio. Sausasis laikotarpis būna tarp vasario ir gegužės. Didžiąją valstijos dalį dengia tropinės [[džiunglės]]. Dėl karstinio reljefo Kintana Roo praktiškai nėra ilgesnių paviršinių upių, tik pasienyje su Belizu teka [[Ondas]]. Didžiausias ežeras – [[Bakalaras]].
 == Kultūra ==
@@ Eilutė 41: / Eilutė 41: @@
 == Didžiausi miestai ==
-* [[Kankunas]] - 526,7 tūkst. gyv.
+* [[Kankunas]] – 526,7 tūkst. gyv.
-* [[Četumalis]] - 136,8
+* [[Četumalis]] – 136,8
-* [[Plaja del Karmenas]] - 100,3
+* [[Plaja del Karmenas]] – 100,3
-* [[Kosumelis (miestas)|Kosumelis]] - 71,4
+* [[Kosumelis (miestas)|Kosumelis]] – 71,4
-* [[Felipe Kariljo Puertas]] - 21,5
+* [[Felipe Kariljo Puertas]] – 21,5
-* [[Tulumas]] - 14,7
+* [[Tulumas]] – 14,7
 [[Vaizdas:Sian Ka'an.jpg|thumb|left|250px|[[Sian Kaanas]]]]