La Venta: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Idioma-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: de, es, fr, hu, it, pl, pt, ru, sh, sk
Eilutė 26: Eilutė 26:
[[Kategorija:Meksikos archeologinės vietos]]
[[Kategorija:Meksikos archeologinės vietos]]


[[de:La Venta (Mexiko)]]
[[en:La Venta]]
[[en:La Venta]]
[[es:La Venta]]
[[fr:La Venta]]
[[hu:La Venta]]
[[it:La Venta]]
[[pl:La Venta]]
[[pt:La Venta]]
[[ru:Ла-Вента]]
[[sh:La Venta]]
[[sk:La Venta]]

19:39, 26 spalio 2010 versija

18°06′0″ š. pl. 94°02′0″ v. ilg. / 18.10000°š. pl. 94.03333°r. ilg. / 18.10000; 94.03333

La Venta
[[Vaizdas:
|250px]]
Vieta Meksika, Tabaskas
Istorija
Laikotarpis Ankstyvasis
Tauta olmekai

La Venta (isp. La Venta) - ikikolumbinės indėnų olmekų kultūros archeologinė vietovė rytų Meksikoje, Tabasko valstijoje, netoli Meksikos įlankos kranto, prie Tonalos upės. Sudaro XIIIV a. pr. m. e. gyvenvietė ir religinis centras.

La Ventą atrado Tiuleino universiteto archeologai, o 19411943 m. kasinėjo JAV archeologas Metju Stirlingas; vėliau vietovė kasinėta XX a. septintame dešimtmetyje. La Venta buvo įsikūrusi upės saloje, dabar ją supa pelkynai. Kompleksas užima 200 ha plotą, driekiasi 19 km šiaurės-pietų kryptimi, orientuotas 8° į vakarus nuo šiaurės (galimai nukreiptas į kokią nors žvaigždę ar žvaigždyną). Kompleksą sudaro pylimai bei molio statiniai. Pagrindinis objektas – viena seniausių Mezoamerikoje kūgio formos piramidė (aukštis 33 m). Į šiaurę nuo jos yra 30 m aukščio molio pylimas, aikštelė ir kulto vieta (prie jos aptikta kapų). Rasti penki (apie 4,5 x 6 m dydžio) mozaikiniai grindiniai, bazalto skulptūrų (apie 18 kg sveriančių žmonių galvų) ir altorių, nefritinių ornamentų, marmurinių jaguaro kaukių.

XX a. antroje pusėje ties pietiniu La Ventos pakraščiu pradėta naftos gavyba, todėl daug paminklų perkelta į Viljahermosos miesto archeologinį parką[1].

Šaltiniai

  1. La Venta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 632 psl.