Mina (entomologija)

Gyvatiška mina

Mina, arba hiponoma – žaliajame augalo audinyje vabzdžio lervos išgraužta ertmė, kurią iš viršaus dengia epidermis ar bent kutikula. Dėl to susidaro įvairios formos persišviečiančios dėmės. Vabzdžiai, minuojantys lapus, vadinami vabzdžiai minuotojai.

Pagrindinės minų grupės yra šios:

• Abipusės minos – kai lapo minuotojas išgraužia visą minkštymą, bet neliečia apatinio ir viršutinio epidermio. Tokios minos yra persišviečiančios. Jos būdingos makštinėms kandims (Coleophoridae), varpinėms kandelėms (Elachistidae) ir pjūkleliams (Tenthredinidae)
• Viršutinės minos – kai vikšrai išgraužia lapo statinę parenchimą, bet palieka viršutinėje lapo dalyje esantį epidermį, o apatinėje – puriąją parenchimą. Šios minos prieš šviesą nepersišviečia, bet lape matomos jų vietos. Tokias minas išgraužia daugelis minuojančių dvisparnių.
• Apatinė minos – kai vikšrai išgraužia tik puriąją lapo parenchimą apatinėje jo dalyje. Tokias minas palieka daugelis keršųjų kandelių (Gracillariidae).
• Epiderminės minos – kai vikšrai išgraužia epidermį, minos nepersišviečia, bet žiūrint prieš šviesą matomos šviesios spalvos takai dėl užpildžiusio miną oro. Šitaip minuoja baltosios kandelės (Phyllocnistidae).

Dėminės minos

Vabzdžiai kiaušinėlius deda apatinėje lapo pusėje. Išsiritę vikšrai graužia lapo audinius aplink save, kiti tam tikra kryptimi ir padaro galerinę miną. Dėl to pagal formą gali būti įvairių tipų lapų minos:

• Dėminės minos – kai lapo audiniai išgraužiami beveik taisyklingos dėmės ar ovalo forma. Šias minas padaro makštikandės (Coleophoridae).
• Gyvatiškos minos – kai išgraužiama palaipsniui platėjanti ilga, vingiuota galerija (takas). Tokias minas padaro daugelis mažųjų gaubtagalvių (Nepticulidae), baltosios kandelės (Phyllocnistidae) ir kt.
• Spiralinės – gyvatiška mina, susisukusi į spiralę. Jas padaro mažosios kandelės (Nepticulidae) ir skeletuojančios kandelės (Bucculatricidae).
• Žvaigždiškos – žvaigždę primenančios minos su iš centro išeinančiomis atšakomis.
• Išpūstos – dėminė mina išsipūtusi nuo joje susikaupusių dujų. Tokias minas daro keršosios ir blizgančiosios kandelės.
• Klostinės – dėminė mina, sutraukta šilko siūlais, ir dėl to lapas susirakšlėja, o minos apatinėje pusėje susidaro nedidelės klostės.
• Netaisyklingos – neturinčios pastovios formos minos. Tokias minas daro mažieji žolinukai (Elachistidae).

Be to, dar yra stiebų ir vaisių minos, tačiau jos retesnės.