Kazimieras Barėnas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
S VLE parametrų reikšmių užpildymas+{{DEFAULTSORT:Pavardė, vardas}}. |
||
Eilutė 4: | Eilutė 4: | ||
Augo [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] ir okupacijos metais, todėl mokyklos nelankė, mokėsi savarankiškai. Įstojęs eksternu [[1929]] m. baigė [[Panevėžio gimnazija|Panevėžio gimnaziją]]. [[1933]] m. baigė [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] Humanitarinių mokslų fakultetą. Studijų metais žurnale [[Kultūra (žurnalas)|„Kultūra“]] pasirodė ir pirmasis grožinis kūrinys – apsakymas „Neišbrista dumblynė“. |
Augo [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] ir okupacijos metais, todėl mokyklos nelankė, mokėsi savarankiškai. Įstojęs eksternu [[1929]] m. baigė [[Panevėžio gimnazija|Panevėžio gimnaziją]]. [[1933]] m. baigė [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] Humanitarinių mokslų fakultetą. Studijų metais žurnale [[Kultūra (žurnalas)|„Kultūra“]] pasirodė ir pirmasis grožinis kūrinys – apsakymas „Neišbrista dumblynė“. |
||
[[1930]]–[[1943]] m. dirbo [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] administracijoje, uždarius universitetą, [[1943]]–[[1944]] m. dirbo laikraščio „Ateitis“ redakcijoje. 1944 m. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]], [[1947]] m. apsigyveno Didžiojoje Britanijoje. Dirbo tekstilės fabrike, prižiūrėjo siūlų sukimo mašinas. Kartu pasinėrė į kūrybinius bandymus, o [[1949]] m. [[sausio 22]] d. įstojo į Lietuvių rašytojų draugiją. [[1957]]–[[1973]] m. ir [[1979]]–[[1981]] m. laikraščio „[[Europos lietuvis]]“, [[1956]]–[[1967]] m. „[[Darbininkų balsas]]“ redaktorius. |
[[1930]]–[[1943]] m. dirbo [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] administracijoje, uždarius universitetą, [[1943]]–[[1944]] m. dirbo laikraščio „Ateitis“ redakcijoje. 1944 m. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]], [[1947]] m. apsigyveno Didžiojoje Britanijoje. Dirbo tekstilės fabrike, prižiūrėjo siūlų sukimo mašinas. Kartu pasinėrė į kūrybinius bandymus, o [[1949]] m. [[sausio 22]] d. įstojo į Lietuvių rašytojų draugiją. [[1957]]–[[1973]] m. ir [[1979]]–[[1981]] m. laikraščio „[[Europos lietuvis]]“, [[1956]]–[[1967]] m. „[[Darbininkų balsas]]“ redaktorius. 1957–1973 m. ir 1981 m. vadovavo leidyklai „Nidos knygų klubas“. |
||
== Kūryba == |
== Kūryba == |
||
Pasirašinėjo B. Kazimieraičio ir kitais slapyvardžiais. Kūryboje vyrauja prieškario Lietuvos kaimo ir išeivijos gyvenimo temos. Novelėse pasakojamos kasdieniškos istorijos, daug dėmesio skiriama veikėjų bendravimo psichologinėms problemoms, jų prisitaikymui prie aplinkos. Novelių romane „Dvidešimt viena Veronika“ parodytas lietuvės gyvenimas išeivijoje, kasdieniai jos rūpesčiai ir vienatvės išgyvenimui supinti su praeities prisiminimais. Romanų trilogija „Tūboto gaidžio metai“, „Beragio ožio metai“, „Meškos maurojimo metai“ apima maždaug 70 m. laikotarpį (kaizerinė okupacija, nepriklausomos Lietuvos gyvenimas, sovietinė okupacija); joje plėtojama šeimos likimo tema. Kūriniai realistiniai, epiški, juose gausu kaimo gamtos vaizdų, buities detaliu, šmaikščių dialogų. |
Pasirašinėjo B. Kazimieraičio ir kitais slapyvardžiais. Kūryboje vyrauja prieškario Lietuvos kaimo ir išeivijos gyvenimo temos. Novelėse pasakojamos kasdieniškos istorijos, daug dėmesio skiriama veikėjų bendravimo psichologinėms problemoms, jų prisitaikymui prie aplinkos. Novelių romane „Dvidešimt viena Veronika“ parodytas lietuvės gyvenimas išeivijoje, kasdieniai jos rūpesčiai ir vienatvės išgyvenimui supinti su praeities prisiminimais. Romanų trilogija „Tūboto gaidžio metai“, „Beragio ožio metai“, „Meškos maurojimo metai“ apima maždaug 70 m. laikotarpį (kaizerinė okupacija, nepriklausomos Lietuvos gyvenimas, sovietinė okupacija); joje plėtojama šeimos likimo tema. Kūriniai realistiniai, epiški, juose gausu kaimo gamtos vaizdų, buities detaliu, šmaikščių dialogų.<ref>{{VLE|II|647||Kazimieras Barėnas}}</ref> |
||
Išvertė [[Džonas Steinbekas|Dž. Steinbeko]], [[Viljamas Folkneris|V. Folknerio]] kūrinių. |
Išvertė [[Džonas Steinbekas|Dž. Steinbeko]], [[Viljamas Folkneris|V. Folknerio]] kūrinių. |
||
Eilutė 23: | Eilutė 23: | ||
* Tūboto gaidžio metai, romanas, London, [[1969]] m. |
* Tūboto gaidžio metai, romanas, London, [[1969]] m. |
||
* Kilogramas cukraus, novelės, Chicago, [[1978]] m. |
* Kilogramas cukraus, novelės, Chicago, [[1978]] m. |
||
* Britanijos lietuviai |
* Britanijos lietuviai 1947–1973 m., enciklopedinis leidinys, Londonas, Nida, [[1978]] m. |
||
* Beragio ožio metai, romanas, Chicago, 1982 m. |
* Beragio ožio metai, romanas, Chicago, 1982 m. |
||
* Meškos maurojimo metai, romanas, Western Springs (Ill.), Ateities literatūros fondas, [[1990]] m. |
* Meškos maurojimo metai, romanas, Western Springs (Ill.), Ateities literatūros fondas, [[1990]] m. |
||
Eilutė 35: | Eilutė 35: | ||
{{DEFAULTSORT:Barėnas Kazimieras }} |
{{DEFAULTSORT:Barėnas Kazimieras }} |
||
[[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] |
[[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] |
||
[[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] |
[[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] |
17:45, 6 sausio 2010 versija
Kazimieras Barėnas (tikroji pavardė Barauskas, 1907 m. gruodžio 30 d. Stanioniai, Pumpėnų valsčius - 2006 m. kovo 17 d. Londonas) – Didžiosios Britanijos lietuvių rašytojas, vertėjas, spaudos darbuotojas.
Biografija
Augo Pirmojo pasaulinio karo ir okupacijos metais, todėl mokyklos nelankė, mokėsi savarankiškai. Įstojęs eksternu 1929 m. baigė Panevėžio gimnaziją. 1933 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. Studijų metais žurnale „Kultūra“ pasirodė ir pirmasis grožinis kūrinys – apsakymas „Neišbrista dumblynė“.
1930–1943 m. dirbo Vytauto Didžiojo universiteto administracijoje, uždarius universitetą, 1943–1944 m. dirbo laikraščio „Ateitis“ redakcijoje. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1947 m. apsigyveno Didžiojoje Britanijoje. Dirbo tekstilės fabrike, prižiūrėjo siūlų sukimo mašinas. Kartu pasinėrė į kūrybinius bandymus, o 1949 m. sausio 22 d. įstojo į Lietuvių rašytojų draugiją. 1957–1973 m. ir 1979–1981 m. laikraščio „Europos lietuvis“, 1956–1967 m. „Darbininkų balsas“ redaktorius. 1957–1973 m. ir 1981 m. vadovavo leidyklai „Nidos knygų klubas“.
Kūryba
Pasirašinėjo B. Kazimieraičio ir kitais slapyvardžiais. Kūryboje vyrauja prieškario Lietuvos kaimo ir išeivijos gyvenimo temos. Novelėse pasakojamos kasdieniškos istorijos, daug dėmesio skiriama veikėjų bendravimo psichologinėms problemoms, jų prisitaikymui prie aplinkos. Novelių romane „Dvidešimt viena Veronika“ parodytas lietuvės gyvenimas išeivijoje, kasdieniai jos rūpesčiai ir vienatvės išgyvenimui supinti su praeities prisiminimais. Romanų trilogija „Tūboto gaidžio metai“, „Beragio ožio metai“, „Meškos maurojimo metai“ apima maždaug 70 m. laikotarpį (kaizerinė okupacija, nepriklausomos Lietuvos gyvenimas, sovietinė okupacija); joje plėtojama šeimos likimo tema. Kūriniai realistiniai, epiški, juose gausu kaimo gamtos vaizdų, buities detaliu, šmaikščių dialogų.[1]
Išvertė Dž. Steinbeko, V. Folknerio kūrinių.
Įvertinimas
- 1970 m. Vinco Krėvės premija
- 1982 m. JAV lietuvių bendruomenės kultūros tarybos premija
- 1992 m. ir 1997 m. Lietuvių rašytojų draugijos premija
- 1997 m. Gedimino 4 laipsnio ordinas
Bibliografija
- Giedra visad grįžta, novelės, Memingenas, Tremtis, 1953 m.
- Karališka diena, novelės, Londonas, Nida, 1957 m.
- Atsitiktiniai susitikimai, Londonas, Nida Press, 1968 m.
- Tūboto gaidžio metai, romanas, London, 1969 m.
- Kilogramas cukraus, novelės, Chicago, 1978 m.
- Britanijos lietuviai 1947–1973 m., enciklopedinis leidinys, Londonas, Nida, 1978 m.
- Beragio ožio metai, romanas, Chicago, 1982 m.
- Meškos maurojimo metai, romanas, Western Springs (Ill.), Ateities literatūros fondas, 1990 m.
- Pati apatinė pakopa, novelės, Chicago(Ill.), Kn. leid. fondas, 1992 m.
- Dvidešimt viena Veronika, novelių romanas, Vilnius, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1997 m.
- Britanijos lietuviai 1974-1994, enciklopedinis leidinys, Londonas, Didžiosios Britanijos Lietuvių S-ga, 1997 m.
- Apsakymų rinktinė, Šiauliai, Literatūros almanacho „Varpai“ redakcija, 2004 m.
Šaltiniai
- ↑ Kazimieras Barėnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 647 psl.