Atmintis

Kitos reikšmės – Atmintis (reikšmės).

Atmintis (angl. memory) – reiškinys, kai sistema įsimena, išlaiko ir geba nuskaityti informaciją. Būdingas gyvūnams, žmonėms, techninėms kibernetinėms sistemoms. Žmogaus smegenys saugo apie 10¹⁷ bitų (100 PB) informacijos, nes apytiksliai tiek yra sinapsių smegenyse, ir kiekviena sinapsė turi apie 100-500 laidumo lygių.

Taip pat atmintimi (angl. shape memory) vadinamas reiškinys, kai tam tikra medžiaga įsimena formą ir, tam tikru būdu sužadinta, tą formą atgauna. Tokios medžiagos priskiriamos vadinamųjų smart materials medžiagų grupei.

Žmogaus atmintis saugoma smegenų neuroniniuose tinkluose, o tiksliau sinapsėse. Net ir nustojus tekėt elektrinės prigimties nerviniams signalams žmogaus smegenyse, žmogus nepraranda visos atminties, nes neuronai turi šalia Ca jonus, kurie po pertraukos gali toliau teikti elektros srovės impulsus ir tie impulsai priklausys nuo to, kiek Ca jonų buvo šalia neuronų. Jei neuronas mažai aktyvus, jis turi mažiau Ca jonų šalia savęs. Neuronai, kurie gauna daug impulsų iš kitų neuronų pradeda tuos impulsus siusti didesniu dažniu kitiems neuronams ir tokiu būdu susidaro ryšiai, kai vieni neuronai yra aktyvesni, o kiti mažiau aktyvus. Atėjus signalui iš kokių nors kitų "užmirštų" neuronų, signalų ryšiai kažkiek pasikeičia ir įsisavinama kitokia informacija, nei buvo iki naujų impulsų gavimo.

Trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis

Nauja informacija patenka į smegenis per jusles (pavyzdžiui, per akis, ausis), užfiksuojama trumpalaikėje atmintyje. Pasak Gagnė (1985), trumpalaikė atmintis - vieta, kur vyksta sąmoningas protinis darbas. Aplinkos dalis ir protinė veikla, kuri tam tikru momentu yra įsisąmoninama, vad. trumpalaike arba veikiančiąja atmintimi. Joje esanti informacija gali būti greitai pamiršta, jei nėra užfiksuojama ilgalaikėje atmintyje.

Norint informaciją išlaikyti, ją reikia užkoduoti. Nors ji išlieka ilgalaikėje atmintyje visam gyvenimui, jos negalima bet kada atgaminti. Ilgalaikėje atmintyje saugomą informaciją reikia „sugrąžinti“ į trumpalaikę atmintį ir tik po to ja galima pasinaudoti. Pasak Gagnė ir White (1978), ilgalaikėje atmintyje saugoma 4 tipų informacija: verbaliosios žinios (konstatuojamosios žinios), intelektiniai įgūdžiai (procedūrinės žinios - kaip atlikti intelektines užduotis, pvz., parašyti sakinį) ir vaizdinai ir epizodai (informacijos ir prisiminimų apie tam tikrus įvykius, kuriuose dalyvauta, atvaizdavimas).

Norint išmokti, svarbu susisteminti medžiagą, naujas žinias integruoti į esamą žinių visumą, susikurti užuominų, asociacijų, padedančių sugrąžinti informaciją iš jų ilgalaikės atminties į trumpalaikę atmintį. Įgijus naujos informacijos, kognityviosios (pažininės) struktūros kinta, jos pagrindžia sekančias (naujas) pažinines struktūras.

Informatika

Lietuvių kalboje egzistuoja ydingas reiškinys, kai atminties įtaisai vadinami tiesiog atmintimi. Pavyzdžiui, sakoma „kompiuterio atmintis – būtinas kompiuterio komponentas“.

Vienas terminų, skirtų atminties įtaisams vadinti – atmintinė (nors jis turi ir „popierinę“ prasmę – 'trumpas tekstas, raštas ar knygelė apie kažką svarbaus, ką reikia atsiminti').

Vikižodynas

Vikicitatos