Konstantinas Gulbinas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas: smulkūs taisymai |
S Nuorodų į nukrepiamąjį straipsnį keitimas: Vakarai - Pakeistos nuorodos į Vakarų pasaulis |
||
| Eilutė 3: | Eilutė 3: | ||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
Gimė Lietuvoje, [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo karo metais]] pasitraukė į [[ |
Gimė Lietuvoje, [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo karo metais]] pasitraukė į [[Vakarų pasaulis|Vakarus]] – [[1941]] m. vokiečiams kapucinams grįžtant i savo tėvynę, kartu su kitu lietuviu klieriku Alfonsu Bernatoniu apsistojo [[Miunsteris|Miunsteryje]], čia studijavo teologiją ir filosofiją; baigė Miunsterio kunigų seminariją bei buvo išventintas kunigu. Dirbo [[Oberhauzenas|Oberhauzene]]. |
||
Visą gyvenimą dirbo Vokietijos lietuvių sielovadoje. Rūpinosi [[Lietuvių katalikų bažnyčios kronika|“Lietuvių katalikų bažnyčios kronikos“]] leidimu („Krivūlė“ ir kt. – Vokietijos Vyskupų konferencijos lėšomis, nes surenkamų aukų neužtekdavo nė šimtui numerių išleisti). Perkopęs per 50 metų, Miunsterio universitete apsigynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją iš [[Marija Pečkauskaitė|Marijos Pečkauskaitės]] kūrybos. |
Visą gyvenimą dirbo Vokietijos lietuvių sielovadoje. Rūpinosi [[Lietuvių katalikų bažnyčios kronika|“Lietuvių katalikų bažnyčios kronikos“]] leidimu („Krivūlė“ ir kt. – Vokietijos Vyskupų konferencijos lėšomis, nes surenkamų aukų neužtekdavo nė šimtui numerių išleisti). Perkopęs per 50 metų, Miunsterio universitete apsigynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją iš [[Marija Pečkauskaitė|Marijos Pečkauskaitės]] kūrybos. |
||
16:18, 29 rugpjūčio 2009 versija
Konstantinas Gulbinas (1919–1997 m.) – lietuvių vienuolis kunigas, lietuvių sielovados Vokietijoje vadovas.
Biografija
Gimė Lietuvoje, Antrojo karo metais pasitraukė į Vakarus – 1941 m. vokiečiams kapucinams grįžtant i savo tėvynę, kartu su kitu lietuviu klieriku Alfonsu Bernatoniu apsistojo Miunsteryje, čia studijavo teologiją ir filosofiją; baigė Miunsterio kunigų seminariją bei buvo išventintas kunigu. Dirbo Oberhauzene.
Visą gyvenimą dirbo Vokietijos lietuvių sielovadoje. Rūpinosi “Lietuvių katalikų bažnyčios kronikos“ leidimu („Krivūlė“ ir kt. – Vokietijos Vyskupų konferencijos lėšomis, nes surenkamų aukų neužtekdavo nė šimtui numerių išleisti). Perkopęs per 50 metų, Miunsterio universitete apsigynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją iš Marijos Pečkauskaitės kūrybos.
Nepriklausomybės metais padėjo vokiečių organizacijoms (Maennerforum der kath. Kirchengemeinde St. Paulus) užmegzti ryšius su Lietuvos katalikų bendruomene Telšių vyskupijoje (vysk. Antanas Vaičius). Nuo 1992 m. per 30 labdaros akcijų (siuntinių, vežtų autotransportu) pasiekė Telšius.
