Lada: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{otheruse|dievybę|automobilių gamintoją|[[Lada (automobilis)]]}} |
{{otheruse|dievybę|automobilių gamintoją|[[Lada (automobilis)]]}} |
||
'''Lada''' - [[slavų mitologija|slavų mitologinė]] harmonijos, meilės ir grožio deivė. Lados egzistavimas slavų panteone yra |
'''Lada''' - [[slavų mitologija|slavų mitologinė]] harmonijos, meilės ir grožio deivė. Lados egzistavimas slavų panteone yra ginčytinas ir dažnai teigiama, kad Lada tėra neopagonių ir neoromantikų neteisingai interpretuotų šaltinių pasekmė. |
||
XV a. Ladą lenkų mitologijoje mini [[Janas Dlugošas]]. Taip pat Lados vardas siejamas su kitais XV-XVII a. šaltiniais |
XV a. Ladą [[lenkų mitologija|lenkų mitologijoje]] mini [[Janas Dlugošas]]. Taip pat Lados vardas siejamas su kitais XV-XVII a. šaltiniais bei folklorinėmis slavų dainomis. Siejama su graikų [[Leda]]. |
||
Lada kartais priskiriama ir [[baltų mitologija]]i. Apibūdinama kaip tarpininkė tarp dangaus ir žemės, lietaus davėja, žemės globėja. Su ja siejamas [[Ladakalnis|Ladakalnio]] kalno |
Lada kartais priskiriama ir [[baltų mitologija]]i. Apibūdinama kaip tarpininkė tarp dangaus ir žemės, lietaus davėja, žemės globėja. Su ja siejamas [[Ladakalnis|Ladakalnio]] kalno [[Aukštaitij]]oje vardas. Pasak [[Pranė Dundulienė|P. Dundulienės]] - Lada ir [[Lela]] buvusios senosios baltų motinos deivės. Joms rengtos apeigos svarbiausių metų švenčių metu. Deivių vaidmuo taip pat buvo labai svarbus [[motinystė]]je, [[meilė]]je. Lada ir Lela buvo pagerbiamos dainose naudojant tokius priedainius kaip ''lado'', ''leliumai'', ''aleliuma'', ''aladum'' ir kt.<ref>„Pagonybė Lietuvoje“. Pranė Dundulienė, Vilnius, „Mintis“, 1989 m.</ref> |
||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
16:15, 31 gegužės 2009 versija
- Šis straipsnis apie dievybę. Apie automobilių gamintoją skaitykite straipsnyje Lada (automobilis).
Lada - slavų mitologinė harmonijos, meilės ir grožio deivė. Lados egzistavimas slavų panteone yra ginčytinas ir dažnai teigiama, kad Lada tėra neopagonių ir neoromantikų neteisingai interpretuotų šaltinių pasekmė.
XV a. Ladą lenkų mitologijoje mini Janas Dlugošas. Taip pat Lados vardas siejamas su kitais XV-XVII a. šaltiniais bei folklorinėmis slavų dainomis. Siejama su graikų Leda.
Lada kartais priskiriama ir baltų mitologijai. Apibūdinama kaip tarpininkė tarp dangaus ir žemės, lietaus davėja, žemės globėja. Su ja siejamas Ladakalnio kalno Aukštaitijoje vardas. Pasak P. Dundulienės - Lada ir Lela buvusios senosios baltų motinos deivės. Joms rengtos apeigos svarbiausių metų švenčių metu. Deivių vaidmuo taip pat buvo labai svarbus motinystėje, meilėje. Lada ir Lela buvo pagerbiamos dainose naudojant tokius priedainius kaip lado, leliumai, aleliuma, aladum ir kt.[1]
Šaltiniai
- ↑ „Pagonybė Lietuvoje“. Pranė Dundulienė, Vilnius, „Mintis“, 1989 m.