Lionel Jospin: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Keičiama: uk:Ліонель Жоспен |
S Bot: Adding {{Commons|Lionel Jospin|no=T}} |
||
| Eilutė 9: | Eilutė 9: | ||
[[1995]] m. dalyvavo prezidento rinkimuose, pirmame ture gavo daugiausia – 23,3% balsų, tačiau antrame, susivienijus dešiniesiems, pralaimėjo [[Žakas Širakas|Žakui Širakui]]. [[2002]] m. rinkimuose dar kartą bandė tapti prezidentu, tačiau pirmajame rate pralaimėjęs [[Žanas Mari Le Penas|Ž. M. Le Penui]] pasitraukė iš politinės veiklos iki [[2005]] m., kai buvo įsijungęs į [[Europos Konstitucija|Europos Konstitucijos]] kampaniją, kurią prancūzai balsų dauguma ją atmetė. |
[[1995]] m. dalyvavo prezidento rinkimuose, pirmame ture gavo daugiausia – 23,3% balsų, tačiau antrame, susivienijus dešiniesiems, pralaimėjo [[Žakas Širakas|Žakui Širakui]]. [[2002]] m. rinkimuose dar kartą bandė tapti prezidentu, tačiau pirmajame rate pralaimėjęs [[Žanas Mari Le Penas|Ž. M. Le Penui]] pasitraukė iš politinės veiklos iki [[2005]] m., kai buvo įsijungęs į [[Europos Konstitucija|Europos Konstitucijos]] kampaniją, kurią prancūzai balsų dauguma ją atmetė. |
||
{{Commons|Lionel Jospin|no=T}} |
|||
[[Kategorija:Prancūzijos politikai|Žospenas]] |
[[Kategorija:Prancūzijos politikai|Žospenas]] |
||
20:30, 9 gegužės 2009 versija
Lionelis Žospenas (Lionel Jospin, g. 1937 m. liepos 12 d. Meudon prie Paryžiaus) – ekonomistas, Prancūzijos politinis veikėjas, 1997 – 2002 m. ministras pirmininkas.
Profesinė veikla
Baigė Paryžiaus politinių studijų institutą ir Nacionalinę administravimo mokyklą. 1965 – 1970 m. Prancūzijos užsienio santykių ministerijos generalinis sekretorius. 1977 – 1993 m. Nacionalinio susirinkimo narys, 1977 – 1986 m. nuo Paryžiaus, 1986 – 1988 m. nuo Aukštutinės Garonos departamento. 1988 – 1992 m., mokslinių tyrimų ir technologijų, vėliau – sporto ir švietimo ministras, 1997 – 2002 m. ministras pirmininkas. Jo vyriausybė įvedė 35 val. darbo savaitę, pagerino sveikatos draudimą socialiai remtiniems, įteisino lyčių lygybę.
Politinė karjera
1960 m. dalyvavo trockistinės Komunistų internacionalistų organizacijos veikloje. Nuo 1971 m. PS narys, 1977 – 1981 m. PS nacionalinis sekretorius, 1981 – 1988 ir 1995 -1997 m. PS pirmasis sekretorius. 1983 – 1989 m. SI pirmininko pavaduotojas, nuo 1989 m. SI Garbės pirmininkas.
1995 m. dalyvavo prezidento rinkimuose, pirmame ture gavo daugiausia – 23,3% balsų, tačiau antrame, susivienijus dešiniesiems, pralaimėjo Žakui Širakui. 2002 m. rinkimuose dar kartą bandė tapti prezidentu, tačiau pirmajame rate pralaimėjęs Ž. M. Le Penui pasitraukė iš politinės veiklos iki 2005 m., kai buvo įsijungęs į Europos Konstitucijos kampaniją, kurią prancūzai balsų dauguma ją atmetė.