Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CD (aptarimas | indėlis)
CD (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{ltcer|Kauno sentikiu cerkve.2007-04-06.jpg|Собор в честь Благовещения Пресвятой Богородицы|Kauno-Klaipėdos|Kauno miestas|Kaunas|Vytauto pr. 38||[[1935]] m.|}}
[[Vaizdas:Kauno sentikiu cerkve.2007-04-06.jpg|thumb|220px|Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai katedra]]


'''Kauno Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai katedra''' pastatyta [[1935]] m. [[Ramybės parkas|miesto kapinių]] pietinėje dalyje, šalia [[Kauno Kristaus prisikėlimo cerkvė|Kristaus prisikėlimo cerkvės]].
'''Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboras''' stovi [[Kaunas|Kaune]], [[Ramybės parkas|Ramybės parko]] pietiniame pakraštyje, prie [[Kauno Kristaus Prisikėlimo cerkvė]]s.


==Istorija==
[[1930]] m. Ministrų Kabinetas skyrė 75 tūkst. litų Prisikėlimo cerkvei padidinti <ref>http://www.orthodoxy.lt/index.php/where,eparhia;sub,kaun-klayp;sub3,175</ref>. Nutarus statyti naują katedrą, skirta dar 10 tūkst. litų (iš viso statyba kainavo apie 170 tūkst. litų). [[1937]] m. turėjo apie 4500 parapijiečių.


Pirmoji [[stačiatikiai|stačiatikių]] šventykla [[Kaunas|Kaune]] pastatyta XVI a. pabaigoje. [[1620]] m. karalius [[Zigmantas Vaza]] įsakė uždaryti cerkvę [[Kauno senamiestis|Kauno senamiestyje]], Kumelės gatvėje. [[1824]] m. įsteigta Kauno stačiatikių parapija. Nuo XIX a. iki XX a. pradžios Kaune pastatyta 16 cerkvių ir koplyčių.
==Šaltiniai==
{{reflist}}


[[1930]] m. ministrų kabinetas [[Kauno Kristaus Prisikėlimo cerkvė]]s padidinimui skyrė 75.000 litų. Tačiau nuspręsta ne plėsti jau esamą cerkvę, bet statyti naują – tam buvo skirta papildomai 10.000 litų. Kadangi visų šių lėšų vistiek neužteko, buvo panaudotos tikinčiųjų aukos. Naujoji šventykla pastatyta [[1935]] metais stačiatikių kapinėse. [[1937]] m. parapijoje buvo 4560 tikinčiųjų, 2 šventikai. Nuo lapkričio iki balandžio garbinimui būdavo statoma Dievo Motinos iš [[Surdegis|Surdegio]] vienuolyno ikona, kuri sobore yra ir dabar.

[[1945]] m. parapijoje buvo 580 tikinčiųjų. [[1947]] m. sovietų valdžia parapiją įregistravo kartu su [[Kauno Kristaus Prisikėlimo cerkvė|Kristaus Prisikėlimo cerkve]]. [[1957]] m. soborui priklausė 2385 stačiatikiai.

==Nuorodos==
* [http://www.orthodoxy.lt/index.php/where,eparhia;sub,kaun-klayp;sub3,175 Orthodoxy.ru]

[[category:Lietuvos stačiatikių cerkvės]]
[[Kategorija:Kauno pastatai]]
[[Kategorija:Kauno pastatai]]

09:55, 31 spalio 2008 versija

Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboras
Rusiškas pavadinimas Собор в честь Благовещения Пресвятой Богородицы
Dekanatas Kauno-Klaipėdos
Savivaldybė Kauno miestas
Gyvenvietė Kaunas
Adresas Vytauto pr. 38
Pastatyta 1935 m.

Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboras stovi Kaune, Ramybės parko pietiniame pakraštyje, prie Kauno Kristaus Prisikėlimo cerkvės.

Istorija

Pirmoji stačiatikių šventykla Kaune pastatyta XVI a. pabaigoje. 1620 m. karalius Zigmantas Vaza įsakė uždaryti cerkvę Kauno senamiestyje, Kumelės gatvėje. 1824 m. įsteigta Kauno stačiatikių parapija. Nuo XIX a. iki XX a. pradžios Kaune pastatyta 16 cerkvių ir koplyčių.

1930 m. ministrų kabinetas Kauno Kristaus Prisikėlimo cerkvės padidinimui skyrė 75.000 litų. Tačiau nuspręsta ne plėsti jau esamą cerkvę, bet statyti naują – tam buvo skirta papildomai 10.000 litų. Kadangi visų šių lėšų vistiek neužteko, buvo panaudotos tikinčiųjų aukos. Naujoji šventykla pastatyta 1935 metais stačiatikių kapinėse. 1937 m. parapijoje buvo 4560 tikinčiųjų, 2 šventikai. Nuo lapkričio iki balandžio garbinimui būdavo statoma Dievo Motinos iš Surdegio vienuolyno ikona, kuri sobore yra ir dabar.

1945 m. parapijoje buvo 580 tikinčiųjų. 1947 m. sovietų valdžia parapiją įregistravo kartu su Kristaus Prisikėlimo cerkve. 1957 m. soborui priklausė 2385 stačiatikiai.

Nuorodos