Puslaidininkis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
TXiKiBoT (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: ur:نیم موصل
SieBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: kn:ಅರೆವಾಹಕ
Eilutė 37: Eilutė 37:
[[it:Semiconduttore]]
[[it:Semiconduttore]]
[[ja:半導体]]
[[ja:半導体]]
[[kn:ಅರೆವಾಹಕ]]
[[ko:반도체]]
[[ko:반도체]]
[[la:Semiconductrum]]
[[la:Semiconductrum]]

00:51, 30 rugsėjo 2008 versija

Puslaidininkiaimedžiagos, kurių elektrinis laidumas yra tarp laidininkų ir dielektrikų laidumo. Esant ypač žemai temperatūrai (0 K), visos puslaidininkio medžiagos jungtys užpildytos ir laisvųjų krūvininkų nėra. Šildant ar švitinant puslaidininkį, jame atsiranda laisvųjų elektronų ir skylių (vietų, iš kurių yra išlėkę elektronai, ir kurių krūvis yra teigiamas). Energija, dėl kurios puslaidininkyje atsiranda laisvųjų krūvininkų, vadinama aktyvacijos energija.

Gryną puslaidininkį įjungus į elektros srovės grandinę, laisvieji elektronai juda prieš lauko kryptį, o skylės – lauko kryptimi. Toks laidumas vadinamas savituoju. Kuo didesnė temperatūra, tuo didesnis puslaidininkio laidumas ir mažesnė varža.

Puslaidininkių krūvininkų koncentracija keičiama į juos dedant priemaišų, kurių atomai ir jonai išsidėsto gardelės mazguose ir yra papildomi elektronų šaltiniai. Elektroninis priemaišinis laidumas vadinamas n tipo laidumu (jei įterpiamos donorinės medžiagos) arba p tipo laidumu (jei įterpiamos akceptorinės medžiagos).

Taip pat žiūrėkite