Max Frisch: Skirtumas tarp puslapio versijų
Naujas puslapis: '''Maksas Frišas''' gimė 1911 m. gegužės 15 d. architekto šeimoje Ciuriche, kur ir praleido didžiąją savo gyvenimo dalį. Maksas Frišas buvo apdovanotas įvairiomis pre... |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 36: | Eilutė 36: | ||
* [[1951]] "[[Grafas Ėderlandas]]" ([[Graf Öderland]]) |
* [[1951]] "[[Grafas Ėderlandas]]" ([[Graf Öderland]]) |
||
* [[1953]] "[[Don Žuanas arba Mailė geometrijai]]" ([[Don Juan oder Die Liebe zur Geometrie]]) |
* [[1953]] "[[Don Žuanas arba Mailė geometrijai]]" ([[Don Juan oder Die Liebe zur Geometrie]]) |
||
[[Kategorija:Šveicarų rašytojai]] |
|||
{{DEFAULTSORT:Frisch, Max}} |
|||
{{biograf-stub}} |
{{biograf-stub}} |
15:40, 30 rugpjūčio 2008 versija
Maksas Frišas gimė 1911 m. gegužės 15 d. architekto šeimoje Ciuriche, kur ir praleido didžiąją savo gyvenimo dalį. Maksas Frišas buvo apdovanotas įvairiomis premijomis, buvo daugelio universitetų garbės daktaras. Mirė 1991 m. balandžio 4 d. Ciuriche.
Gyvenimas ir kūryba
Po abitūros studijavo germanistiką, tačiau netrukus mokslą nutraukė ir dirbo įvairiuose laikraščiuose žurnalistu. 1933 metais jis kaip reporteris keletą mėnesių keliavo po Pietryčių Europą. Kelionės įspūdžius aprašė savo pirmajame romane "Jurgas Reinhartas. Vasariška lemtinga kelionė" Nuo 1936 iki 1941 m. Frišas studijavo architektūrą. Studijų metu pradėjo rašyti dienoraštį ir jį rašė keletą dešimtmečių. Šis dienoraštis buvo labai svarbus visai jo kūrybai. Baigęs studijas, jis 1942 m. leomėjo paskelbtą atvirojo baseino projekto konkursą ir tais pačiais metais atidarė savo biurą. Tuo pat metu rašė romaną "Sunkūs žmonės". Netrukus vedė Gertrūdą Konstanciją fon Mejenburg, su kuria susilaukė 3 vaikų. Penktojo dešimtmečio viduryje Frišas per kelias savaites sukūrė dvi pjeses. Ciuricho teatre buvo pastatytos ir kitos dramos. Tapęs ne tik žinomu architektu, bet ir dramaturgu, Maksas Frišas 1950 m. "1946-1949 metų dienorašis" (Tagebuch 1946-1949). Jo sukurtos pjesės Maksą Frišą kaip rašytoją padarė žinomu, tačiau iš tiesų jį išgarsino trys romanai: "Štileris", "Homo faber" ir "Tarkime, mano pavardė Gantenbeinas". 1955 m. Frišas uždarė savo architektų biurą ir visiškai atsidėjo rašymui.Pripažinimo teatre susilaukė "Bydermanas ir padegėjai" ir "Andora". Abi pjesės yra daugiausia kartų suvaidintos vokiškos dvidešimtojo amžiaus pjesės. Maksas Frišas daug keliavo, aplankė Ispaniją, Meksiką, JAV, arabų šalis, o nuo 1960 iki 1965 metų daugiausia gyveno Romoje. Ten kurį laiką gyveno su Ingeborga Bachman, kol sutiko Marianą Olers, 1968 m. tapusia antrąja žmona. Abu meilės ryšiai atsispindėjo autobiografiniame apsakyme "Montaukas" (Montauk 1975), laikoma reikšmingiausiu jo vėlyvosios kūrybos darbu.
Bibliografija
Romanai
- 1934 "Jurgas Reinhartas. Vasariška lemtinga kelionė" Jurg Reinhardt. Eine sommerliche Schicksalsfahrt
- 1943 "Sunkūs žmonės"
- 1954 "Štileris" Stiller
- 1957 Homo Faber
- 1964 "Tarkime, mano pavardė Gantenbeinas" Mein Name sei Gantenbein
- 1968 Erinnerungen an Brecht
- 1974 Dienstbüchlein
- 1975 Montauk
- 1978 Tryptichon. Drei szenische Bilder
- 1979 Der Mensch erscheint im Holozän
- 1982 Blaubart
- 1971 Wilhelm Tell für die Schule
Pjesės
- "Dabar jie vėl dainuoja" (Nun singen sie wieder) (premjera įvyko 1945 m.)
- 1958 "Bydermanas ir padegėjai" (Biedermann und die Brandstifter)
- 1961 "Andora" (Andorra)
Dramos
- 1946 "Santa Kruzas" (Santa Cruz)
- 1946 "Kinų siena" (Die chinesische Mauer)
- 1949 "Kai baigėsi karas" (Als der Krieg zu Ende war)
- 1951 "Grafas Ėderlandas" (Graf Öderland)
- 1953 "Don Žuanas arba Mailė geometrijai" (Don Juan oder Die Liebe zur Geometrie)