Pagėgių apskritis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CD (aptarimas | indėlis)
Naujas puslapis: '''Pagėgių apskritis''' buvo Lietuvos pietvakariuose 19201939 metais, į pietvakarius nuo Tauragės. Centras – Pagėgiai. ==Istorija== Apskritis sudaryt...
 
CD (aptarimas | indėlis)
Eilutė 4: Eilutė 4:


Apskritis sudaryta [[1920]] m. iš [[Klaipėdos kr]]ašto 25 valsčių:
Apskritis sudaryta [[1920]] m. iš [[Klaipėdos kr]]ašto 25 valsčių:
* 18 iš jų iki tol priklausė [[Tilžės apskr]]ičiai: Bubliškės, Galsdonų, Katyčių, Kulminų, Lauksargių, Lumpėnų, Meišlaukių, Natkiškių, Nepertlaukių, Opstainių, Pakamonių, Piktupėnų, Plaškių, Rūkų, Vilkyškių, Vingio, Žemaitkiemio
* 18 iš jų iki tol priklausė [[Tilžės apskr]]ičiai: Bubliškės, Galsdonų, Katyčių, Kulminų, Lauksargių, Lumpėnų, Meišlaukių, Natkiškių, Nepertlaukių, Opstainio, Pakamonių, Piktupėnų, Plaškių, Rukų, Vilkyškių, Vingio, Žemaitkiemio
* 6 – [[Ragainės apskr]]ičiai: Bitėnų, Jūravos, Smalininkų, Vėžininkų, Viešvilės, Žūkų
* 6 – [[Ragainės apskr]]ičiai: Bitėnų, Jūravos, Smalininkų, Vėžininkų, Viešvilės, Žūkų
* 1 – [[Lankos apskr]]ičiai: Pervalkiškių
* 1 – [[Lankos apskr]]ičiai: Pervalkiškių
Eilutė 12: Eilutė 12:
{{aps-ist}}
{{aps-ist}}
|-
|-
| [[1920]] || || || 25 valsčiai: [[Bitėnų valsčius]], [[Bubliškės valsčius]], [[Galsdonų valsčius]], [[Jūravos valsčius]], [[Katyčių valsčius]], [[Kulminų valsčius]], [[Lauksargių valsčius]], [[Lumpėnų valsčius]], [[Meišlaukių valsčius]], [[Natkiškių valsčius]], [[Nepertlaukių valsčius]], [[Opstainių valsčius]], [[Pakamonių valsčius]], [[Pervalkiškių valsčius]], [[Piktupėnų valsčius]], [[Plaškių valsčius]], [[Rūkų valsčius]], [[Smalininkų valsčius]], [[Vėžininkų valsčius]], [[Viešvilės valsčius]], [[Vilkyškių valsčius]], [[Vingio valsčius]], [[Žemaitkiemio valsčius]], [[Žūkų valsčius]] ||
| [[1920]] || || || 25 valsčiai: [[Bitėnų valsčius]], [[Bubliškės valsčius]], [[Galsdonų valsčius]], [[Jūravos valsčius]], [[Katyčių valsčius]], [[Kulminų valsčius]], [[Lauksargių valsčius]], [[Lumpėnų valsčius]], [[Meišlaukių valsčius]], [[Natkiškių valsčius]], [[Nepertlaukių valsčius]], [[Opstainio valsčius]], [[Pakamonių valsčius]], [[Pervalkiškių valsčius]], [[Piktupėnų valsčius]], [[Plaškių valsčius]], [[Rukų valsčius]], [[Smalininkų valsčius]], [[Vėžininkų valsčius]], [[Viešvilės valsčius]], [[Vilkyškių valsčius]], [[Vingio valsčius]], [[Žemaitkiemio valsčius]], [[Žūkų valsčius]] ||
|-
|-
| [[1925]] || 939 || 38.987 || ||
| [[1925]] || 939 || 38.987 || ||

14:52, 11 rugpjūčio 2008 versija

Pagėgių apskritis buvo Lietuvos pietvakariuose 19201939 metais, į pietvakarius nuo Tauragės. Centras – Pagėgiai.

Istorija

Apskritis sudaryta 1920 m. iš Klaipėdos krašto 25 valsčių:

  • 18 iš jų iki tol priklausė Tilžės apskričiai: Bubliškės, Galsdonų, Katyčių, Kulminų, Lauksargių, Lumpėnų, Meišlaukių, Natkiškių, Nepertlaukių, Opstainio, Pakamonių, Piktupėnų, Plaškių, Rukų, Vilkyškių, Vingio, Žemaitkiemio
  • 6 – Ragainės apskričiai: Bitėnų, Jūravos, Smalininkų, Vėžininkų, Viešvilės, Žūkų
  • 1 – Lankos apskričiai: Pervalkiškių

1923 m. apskritis su Klaipėdos kraštu atiteko Lietuvai. 1939 m. kovą ji vėl buvo vokiečių okupuota, priklausė Vokietijos Rytprūsių provincijos Gumbinės apygardai. 1945 m. užėmė Raudonoji Armija, sudaryta 16 valsčių. 1947 m. 2 valsčiai perduoti naujai Jurbarko apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. apskritis pertvarkyta į Pagėgių rajoną (24 apylinkės).


Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


1920 25 valsčiai: Bitėnų valsčius, Bubliškės valsčius, Galsdonų valsčius, Jūravos valsčius, Katyčių valsčius, Kulminų valsčius, Lauksargių valsčius, Lumpėnų valsčius, Meišlaukių valsčius, Natkiškių valsčius, Nepertlaukių valsčius, Opstainio valsčius, Pakamonių valsčius, Pervalkiškių valsčius, Piktupėnų valsčius, Plaškių valsčius, Rukų valsčius, Smalininkų valsčius, Vėžininkų valsčius, Viešvilės valsčius, Vilkyškių valsčius, Vingio valsčius, Žemaitkiemio valsčius, Žūkų valsčius
1925 939 38.987
1938 939 42.138 20 valsčių
1945 16 valsčių
1947 14 valsčių
1949 762
1950 24 apylinkės

Šaltiniai