Farmakologija: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Pridedama: bg, bn, bs, el, et, eu, fa, fi, hr, id, it, ms, oc, sl Keičiama: nl |
SNėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Farmakologija''' (gr. ''pharamakon'' |
'''Farmakologija''' (gr. ''pharamakon'' 'vaistas' + ''logos'' 'mokslas') – [[mokslas]] apie [[vaistas|vaistų]], vartojamų [[liga|ligoms]] gydyti ir [[profilaktika]]i, bei organizmo tarpusavio sąveiką. Farmakologija yra suskirstyta į bendrinę ir specialiąją. |
||
== Bendrinė farmakologija == |
== Bendrinė farmakologija == |
||
{{main|Bendrinė farmakologija}} |
{{main|Bendrinė farmakologija}} |
||
Bendroji farmakologija nagrinėja pagrindinius bendrus vaistų poveikio organizmui dėsningumus, kurie būdingi visiems vaistams. Ši farmakologijos šaka daugiausiai remiasi tyrimais |
Bendroji farmakologija nagrinėja pagrindinius bendrus vaistų poveikio organizmui dėsningumus, kurie būdingi visiems vaistams. Ši farmakologijos šaka daugiausiai remiasi tyrimais ir plėtojama jais. Bendrinės farmakolgijos tikslas yra išsiaiškinti vaistų poveikį ir sąveiką ne kuriam nors organui ar jų grupei, o visam organizmui, todėl svarbiausias jos pagalbinis mokslas yra [[farmakodinamika]]. Kitas pagalbinis mokslas – [[farmakokinetika]], nes bendrinės farmakologijos tikslas yra išsiaiškinti ir kokybinius bei kiekybinius vaistų kitimus organizme. |
||
Vienas iš pagrindinių bendrinės farmakologijos tyrimo objektų – bendra vaistų veikimo charakteristika ir |
Vienas iš pagrindinių bendrinės farmakologijos tyrimo objektų – bendra vaistų veikimo charakteristika ir klinikinė farmakopatologija. |
||
== Specialioji farmakologija == |
== Specialioji farmakologija == |
||
{{main|Specialioji farmakologija}} |
{{main|Specialioji farmakologija}} |
||
Specialioji farmakologija tiria vaistų ar jų grupių tarpusavio sąveiką bei jų veikimą atskiriems organams ar organų grupėms. Specialioji farmakologija remiasi įvairiais eksperimentais, remiasi farmakodinamika, farmakokinetika bei [[toksikologija]]. Specialioji farmakologija sudaro ir dalį biochemijos ir farmacijos teorijos, todėl yra labai svarbi. |
Specialioji farmakologija tiria vaistų ar jų grupių tarpusavio sąveiką bei jų veikimą atskiriems organams ar organų grupėms. Specialioji farmakologija remiasi įvairiais eksperimentais, remiasi farmakodinamika, farmakokinetika bei [[toksikologija]]. Specialioji farmakologija sudaro ir dalį [[biochemija|biochemijos]] ir [[farmacija|farmacijos]] teorijos, todėl yra labai svarbi. |
||
== Bibliografija == |
== Bibliografija == |
||
19:11, 26 birželio 2008 versija
Farmakologija (gr. pharamakon 'vaistas' + logos 'mokslas') – mokslas apie vaistų, vartojamų ligoms gydyti ir profilaktikai, bei organizmo tarpusavio sąveiką. Farmakologija yra suskirstyta į bendrinę ir specialiąją.
Bendrinė farmakologija
Bendroji farmakologija nagrinėja pagrindinius bendrus vaistų poveikio organizmui dėsningumus, kurie būdingi visiems vaistams. Ši farmakologijos šaka daugiausiai remiasi tyrimais ir plėtojama jais. Bendrinės farmakolgijos tikslas yra išsiaiškinti vaistų poveikį ir sąveiką ne kuriam nors organui ar jų grupei, o visam organizmui, todėl svarbiausias jos pagalbinis mokslas yra farmakodinamika. Kitas pagalbinis mokslas – farmakokinetika, nes bendrinės farmakologijos tikslas yra išsiaiškinti ir kokybinius bei kiekybinius vaistų kitimus organizme.
Vienas iš pagrindinių bendrinės farmakologijos tyrimo objektų – bendra vaistų veikimo charakteristika ir klinikinė farmakopatologija.
Specialioji farmakologija
Specialioji farmakologija tiria vaistų ar jų grupių tarpusavio sąveiką bei jų veikimą atskiriems organams ar organų grupėms. Specialioji farmakologija remiasi įvairiais eksperimentais, remiasi farmakodinamika, farmakokinetika bei toksikologija. Specialioji farmakologija sudaro ir dalį biochemijos ir farmacijos teorijos, todėl yra labai svarbi.
Bibliografija
- R. Basevičius, V. Budnikas, A. Mickis ir kt. Farmakologija, V.: Mokslas, 1986.