Grimuaras: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Grimuaras''' - [[magija|magijos]] vadovėlis su užkeikimais, dvasių vardais ir jų antspaudais. Šio žanro knygose rašoma, kaip išsikviesti [[angelai|angelus]] ar [[demonai|demonus]], atlikti būrimus bei įgyti stebuklingų galių. Europoje grimuarai išplito apie XIII a., todėl panašūs senesni tekstai (pvz. Antikos) grimuarais vadinami rečiau. |
'''Grimuaras''' - [[magija|magijos]] vadovėlis su užkeikimais, [[Dvasia|dvasių]] vardais ir jų antspaudais. Šio žanro knygose rašoma, kaip išsikviesti [[angelai|angelus]] ar [[demonai|demonus]], atlikti būrimus bei įgyti stebuklingų galių. Europoje grimuarai išplito apie XIII a., todėl panašūs senesni tekstai (pvz. Antikos) grimuarais vadinami rečiau. |
||
==Žodžio kilmė== |
==Žodžio kilmė== |
||
Oksfordo žodynas kildina terminą |
Oksfordo žodynas kildina terminą ''grimuaras'' iš senosios prancūzų kalbos žodžio ''grammaire'', turinčio tą pačią graikišką šaknį, kaip ir ''[[gramatika]]''. Vėlyvaisiais [[viduramžiai]]s ''gramatikomis'' vadino knygas apie lotynų kalbą (plg. liet.), o ''gramatikais'' - tiesiog žmones, turinčius pasaulietinį išsilavinimą (į kurį tais laikais įėjo ir [[astrologija]]). Neraštingai liaudžiai pasaulietinės knygos atrodė įtartinos, o [[universitetas|universitetų]] mokytiniai - eretikai ar burtininkai. Tokiu būdu iškraipytas žodis ''gramatika'' ėmė reikšti magijos knygą ''grimuarą''. |
||
==Žymesnieji grimuarai== |
==Žymesnieji grimuarai== |
||
*Picatrix (XIII a.). Lotyniškas tekstas verstas iš arabiškos knygos Ghâyat al-Hakîm |
*''Picatrix'' (XIII a.). Lotyniškas tekstas verstas iš arabiškos knygos ''Ghâyat al-Hakîm'' „Išmintingojo tikslas“. |
||
*Liber Iuratus ( |
*''Liber Iuratus'' („Prakeiktoji knyga“), dar vadinama „Honorijaus apeigynu“ (XIII a.). Turimas omenyje popiežius [[Honorijus III]]. |
||
*Sefer Raziel haMalach ( |
*''Sefer Raziel haMalach'' („Angelo Razielio knyga“, XIII a.), taip pat laikoma vienu pamatinių [[kabala|kabalos]] šaltinių (XIII a.). |
||
*Abramelino knyga (1450). |
*Abramelino knyga (1450). |
||
*Miuncheno demoniškosios magijos vadovas (XV a.). |
*Miuncheno demoniškosios magijos vadovas (XV a.). |
||
*K.Agripa, Libri tres de occulta philosophia ("Trys knygos apie slaptąją filosofiją", 1531). |
*K.Agripa, Libri tres de occulta philosophia ("Trys knygos apie slaptąją filosofiją", 1531). |
||
*Clavis Salomonis ( |
*Clavis Salomonis („[[Saliamonas|Saliamono]] raktas“, XVI a.) |
||
*Pseudomonarchia Daemonum ( |
*''Pseudomonarchia Daemonum'' („Demonų Pseudomonarchija“, galbūt „Tariama vienvaldystė“, XVI a.). |
||
*Lemegeton Clavicula Salomonis ( |
*''Lemegeton Clavicula Salomonis'' („Lemegeton'as Saliamono raktelis“, XVII a.). |
||
[[Kategorija:Okultizmas]] |
[[Kategorija:Okultizmas]] |
09:36, 24 kovo 2008 versija
Grimuaras - magijos vadovėlis su užkeikimais, dvasių vardais ir jų antspaudais. Šio žanro knygose rašoma, kaip išsikviesti angelus ar demonus, atlikti būrimus bei įgyti stebuklingų galių. Europoje grimuarai išplito apie XIII a., todėl panašūs senesni tekstai (pvz. Antikos) grimuarais vadinami rečiau.
Žodžio kilmė
Oksfordo žodynas kildina terminą grimuaras iš senosios prancūzų kalbos žodžio grammaire, turinčio tą pačią graikišką šaknį, kaip ir gramatika. Vėlyvaisiais viduramžiais gramatikomis vadino knygas apie lotynų kalbą (plg. liet.), o gramatikais - tiesiog žmones, turinčius pasaulietinį išsilavinimą (į kurį tais laikais įėjo ir astrologija). Neraštingai liaudžiai pasaulietinės knygos atrodė įtartinos, o universitetų mokytiniai - eretikai ar burtininkai. Tokiu būdu iškraipytas žodis gramatika ėmė reikšti magijos knygą grimuarą.
Žymesnieji grimuarai
- Picatrix (XIII a.). Lotyniškas tekstas verstas iš arabiškos knygos Ghâyat al-Hakîm „Išmintingojo tikslas“.
- Liber Iuratus („Prakeiktoji knyga“), dar vadinama „Honorijaus apeigynu“ (XIII a.). Turimas omenyje popiežius Honorijus III.
- Sefer Raziel haMalach („Angelo Razielio knyga“, XIII a.), taip pat laikoma vienu pamatinių kabalos šaltinių (XIII a.).
- Abramelino knyga (1450).
- Miuncheno demoniškosios magijos vadovas (XV a.).
- K.Agripa, Libri tres de occulta philosophia ("Trys knygos apie slaptąją filosofiją", 1531).
- Clavis Salomonis („Saliamono raktas“, XVI a.)
- Pseudomonarchia Daemonum („Demonų Pseudomonarchija“, galbūt „Tariama vienvaldystė“, XVI a.).
- Lemegeton Clavicula Salomonis („Lemegeton'as Saliamono raktelis“, XVII a.).