Vikipedijos aptarimas:Gyvų asmenų biografijos

Siūlau koreguoti "Šaltinių" dalį:

Nepriklausomi spausdinti ar online žinynai „Kas yra kas?“ gali būti laikomi patikimais antriniais šaltiniais apie aprašomus asmenis. Jie nelaikomi nepriklausomais šaltiniais, jei už įtraukimą į žinyną asmenys turi susimokėti arba jei žinynas yra aiškiai politine, religine, socialine ar kita prasme angažuotas. Jei žinyne aprašomi jo sudarytojai ir leidėjai tai toks žinynas taip pat negali būti laikomas nepriklausomu. Jei nėra aukščiau nurodytų ar kitų ypatingų aplinkybių, du tokių žinynų įrašai (ne to paties žinyno skirtingų leidimų) yra pakankami reikšmingumui pagal Vikipedija:Reikšmingumas įrodyti.

Asmens, apie kurį rašomas straipsnis, atsakymai į interviu klausimus, paskelbti antriniuose šaltiniuose, gali būti pateikiami straipsnyje kaip to asmens nuomonė.

Jei interviu skelbia patikimas šaltinis (interviu nagrinėjamais klausimais), interviu kaip visuma gali būti laikomas patikimu antriniu šaltiniu.

(nekeičiamas sakinys) Tam, kad asmens duotas interviu galėtų pagrįsti jo reikšmingumą pagal Vikipedija:Reikšmingumas, interviu ar bent didelė jo dalis turi būti apie patį asmenį, o ne ką nors kita (pavyzdžiui, sporto apžvalgininko interviu apie komandos galimybes nėra apie patį apžvalgininką).

--Dirgela (aptarimas) 17:27, 6 vasario 2016 (EET)

Taigi, kaip matau, yra keletas stambesnių skirtumų nuo mano versijos (Specialus:Diff/4977087).

„Nepriklausomi spausdinti ar online žinynai „Kas yra kas?“ gali būti laikomi patikimais antriniais šaltiniais apie aprašomus asmenis.“ vietoj „Paprastai geros reputacijos žinynai „Kas yra kas?“ gali būti laikomi patikimais antriniais šaltiniais apie aprašomus asmenis.“. Bėda ta, kad šaltinis negali būti „nepriklausomas apskritai“. Jis gali būti nepriklausomas nuo ko nors (nuo leidėjų nepriklausomas, šiaip ar taip, nebus). Ir pats nepriklausomumas nėra susijęs su patikimumu ar buvimu antriniu šaltiniu. Žinau, kad nepatiko tas „paprastai“, bet praleidus tą žodį (žymintį, kad sprendimo automatiškai priimti negalima) viskas tik dar susipainioja (tai pasimatys vėliau).

„Jie nelaikomi nepriklausomais šaltiniais, [...] jei žinynas yra aiškiai politine, religine, socialine ar kita prasme angažuotas.“. Ką konkrečiai tai reiškia? Jei turėti galvoje „žinynai“, kuriuose pilna prasimanymų ir atviro melo, tai čia kalba eitų apie patikimumą, o ne nepriklausomumą (humoristiniai „žinynai“ galėtų būti visai nepriklausomi, bet nepatikimi). O jei turimi galvoje tiesiog žinynai, kurių autoriai neslėpė savo palankumo ar nepalankumo kam nors, tai šitai savaime nėra trūkumas (žr. Vikipedija:Tai straipsniai turi būti neutralūs).

„Asmens, apie kurį rašomas straipsnis, atsakymai į interviu klausimus, paskelbti antriniuose šaltiniuose, gali būti pateikiami straipsnyje kaip to asmens nuomonė.“ vietoj „Asmens, apie kurį rašomas straipsnis, atsakymai į interviu klausimus yra patikimas pirminis šaltinis jo nuomonei.“ – ką siūlomoje versijoje reiškia „antrinis šaltinis“? Tiesiog paskelbimą kur nors viešai? Čia vis viena turėta galvoje „interviu“ prasmė, straipsnyje (Specialus:Diff/4977432) aprašyta šitaip: „Interviu taip pat yra atskiras žurnalistikos žanras, kuriame dialogo, pasakojimo pirmuoju asmeniu arba perpasakojimo forma pateikiamas žurnalisto pokalbis su politiku, visuomenės, kultūros veikėju, valdžios pareigūnu arba kuo nors pasižymėjusiu asmeniu. Interviu priskiriamas informacinių žanrų grupei, nors kai kurioms jo rūšims daugiau būdingas analitinis pradas. Interviu publikuojamas spaudoje, skelbiamas per radiją, televiziją.“. Jei kažkas yra nepaskelbta, tai tiesiog nėra interviu šia prasme.

Dėl išvardintų priežasčių šiems taisymams nepritarčiau... --Martynas Patasius (aptarimas) 00:36, 7 vasario 2016 (EET)

Dėl pirmo klausimo - norėtųsi, kad taisyklės padėtų išsiaiškinti tam tikrus klausimus. Jeigu nekonkretizuojama - tai taisyklių prasmė abejotina - visais atvejais galima teigti, kad konkretus atvejis yra tas "nepaprastas". Dėl to siūlau turėti bent kažkokius kriterijus, nors ir riboto konkretumo. Kas yra nepriklausomumas šiame konktekste rašau sekančiame sakinyje. Kita vertus, jei jau rašome "paprastai" tai būtų gerai sužinoti kokiomis aplinkybėmis geros reputacijos žinynas "kas yra kas" negalėtų būti laikomas patikimu antriniu šaltiniu? Jei tokių variantų nesugalvojame, tai nereikėtų apsidraudinėti "paprastai" ir kitokiais teiginiais - visada galime apeliuoti į saikingą dėmesį taisyklėms, jei esamose nebuvo numatytas kažkoks specifinis atvejis.

Dėl antro: aš suprantu, kad "patikimas antrinis šaltinis" reiškia, jog galime remtis jame pateikiamais faktais papildomai jų nekvestionuojant, pvz., kad žmogus egzistavo, gimė tam tikru laiku, darė tam tikrus darbus. Bet jei turime priklausomą, angažuotą šaltinį tai to nepakanka, pvz., šventųjų aprašymas būtų nepakankamas šaltinis teigti, kad kuris nors šventasis galėjo pakilti į orą per 20 cm. Tokiu atveju ieškotume papildomų nepriklausomų šaltinių ir tik, jei juose rastume tuos pačius faktus drąsiai įtrauktume šį faktą. Vėl gi čia norėtųsi, kad būtų aišku ką norime pasakyti dalyje "šaltiniai". Mano galva būtų gerai apibrėžti, kad šaltiniai yra patikimi ir tinkami remtis, o kada nepatikimi ir jais remtis galima tik iš dalies.

Dėl trečio - negerai čia remtis apibrėžimu, kuris yra Vikipedijos straipsnyje, nes straipsnis gali pasikeisti ir taip pasikeis taisyklių esmė. Mano galva teigti, kad interviu yra tik tada, kai jis publikuojamas yra neteisingas apibrėžimas. Pvz., interviu yra naudojamas kaip kokybinių tyrimų metodas sociologijoje. Tais atvejais jis paprastai nėra publikuojamas nei spaudoje, nei tuo labiau per televiziją. Be to, kažkieno nuomonės pirminis šaltinis gali būti tik pats asmuo, jei kas kitas tą nuomonę perpasakoja tai jau yra antrinis šaltinis. Perpasakojimas gali būti pirminis šaltinis tik "X nuomone Y nuomonė yra tokia" prasme.--Dirgela (aptarimas) 11:55, 7 vasario 2016 (EET)