Songcen Gampo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Songcen Gampo
Songstengampo.jpg
Songcen Gampo skulptūra
Jarlungų dinastija
Visas vardas: སྲོང་བཙན་སྒམ་པོ (Songtsän Gampo)
Gimė: tarp 557 ir 617 m.
Gjama
Mirė: 649 m. (?)
Lasa
Tėvai: Namri Sogcenas, Dringma Togo
Sutuoktinis(-ė): Bhrikuti, Venčeng, ir dar 3 žmonos
Vaikai:

Gungsongas Gungcenas

Religija: budizmas (?)
Tibeto imperatorius
Kelintas: 33
Ėjo pareigas: 605 – 649
Pirmtakas: Namri Sogcenas
Įpėdinis: Mangsongas Mangcenas
Commons-logo.svg Vikiteka: Songcen GampoVikiteka

Songcen Gampo (tibet. སྲོང་བཙན་སྒམ་པོ  = srong btsan sgam po; 569649?/605649? m.) – pirmasis Tibeto imperatorius, įkūręs Tibeto imperiją ir, pasak tradicijos, įvedęs budizmą į Tibetą.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė tarp 557 ir 617 m. Gjamos rūmuose netoli Lasos, buvo Jarlungų dinastijos karaliaus Namri Sogceno sūnus. Pagal tradicinį Tibeto karalių sąrašą Songcen Gampo laikomas 33-uoju Tibeto valdovu. Į sostą įžengė tarp 605 ir 617 m., dar būdamas mažamečiu, nes jo tėvas buvo nunuodytas. Vėliau, vienydamas šalį, Sogcen Gampo vedė princeses iš įvairių kraštų: Žangžungo, Tangutų karalystės, Nepalo (Bhirukti), Kinijos (Venčeng). Teigiama, kad Kinijos ir Nepalo – tuo metu jau budistinių valstybių – princesės buvo pirmosios budistės ir skatino Songcen Gampo atkreipti dėmesį į šią religiją.

Sogcen Gampo pasižymėjo užkariaudamas aplinkinius kraštus ir taip plėsdamas Jarlungų valdžią: jis užkariavo Tibeto kultūros pradininkę – Žangžungo valstybę (~634 m.), puldinėjo tautas rytų Tibete (vakarų sia, bailangus, čiangus), 635–636 m. surengė sėkmingą karinę kampaniją į Tangų valdomą Kiniją. Pietuose (Nepale) vasaliniais ryšiais pajungė Ličhavų dinastiją.

Songcen Gampo pasižymėjo kultūrine veikla – jis nusiuntė ministrą Thonmi Sambhotą į Indiją, kad šis sukurtų raštą tibetiečių kalbai. Tada pradėti versti budistiniai tekstai iš sanskrito į tibetiečių kalbą ir šalyje pradėtas platinti budizmas. Jis perkėlė sostinę į Lasą, pradėjo prekybinius ryšius su Kinija, Indija, šiaurės tautomis (uigūrais, mongolais); taip Tibete pradėtas naudoti šilkas, rašalas, popierius, vynas, atsirado astrologija, raštas, teisynas.

Songcen Gampo mirė greičiausiai 649 m., jo įpėdiniu tapo vaikaitis Mangsongas Mangcenas (nors tikroji valdžia teko ministrui Mgarongui Canui). Tibeto budistinėje tradicijoje Songcen Gampo laikomas vienu iš trijų dharmos karalių.