Solitonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Solitono susidarymas

Solitonas (angl. soliton, solitary wave) – struktūriškai pastovi pavienė bėgančioji banga, susidariusi netiesinėje aplinkoje dėl to, kad skirtingo ilgio bangos sklinda nevienodu greičiu.

Pirmasis solitoną (sklindantį vandens gūbrį kanale Škotijoje) stebėjo britas John Scott Russell 1834 m. 1895 m. solitoną aprašė olandai Diederik Johannes Korteweg ir Gustav de Vries.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas Petras Stabinis. Solitonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-04-07.


Commons-logo.svg