Skoliozė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Skolioze sergančios šešiolikmetės stuburo rentgeno nuorauka

Skoliozė (gr. skolios – „kreivas“) – stuburo išlinkimas į šoną. Dažniausiai stuburas ima linkti vaikams dėl slankstelių raidos sutrikimų, silpno raumenų ir raiščių aparato, rachito.

Išskiriama keletas skoliozės rūšių: kaklo, krūtinės, juosmens srities stuburo iškrypimai.

Skoliozė būna dalinė, kuomet į vieną šoną iškrypsta kuri nors stuburo dalis, ir visiška, kuomet iškrypsta visas stuburas įgaudamas S raidės formą. Apie vertikaliąją ašį pasisukus stuburo slanksteliams, susidaro kifoskoliozė – šonkaulių kuprelė.

Ankstyvos stadijos skoliozė sėkmingai gydoma masažu, gydomąja mankšta, progresuojanti arba sunki šios ligos forma – operacija.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. SkoliozėLietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 225 psl.