Septikas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Septiko skerspjūvis

Septikas [gr. sēptikos – pūdantis] – požeminis kelių sekcijų rezervuaras, skirtas buitinių nuotekų mechaniniam ir anaerobiniam valymui. Darbinis tūris 3 – 6 m³. Septikai pradėti naudoti 1860 m. Prancūzijoje .

Konstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Septikas – tai uždara apvalios formos arba stačiakampė talpa, nelaidi vandeniui. Gaminamas iš gelžbetonio (surenkamų elementų arba monolitiniai), stiklaplasčio, plastiko. Septikai būna vienos, dviejų kamerų, trijų kamerų. Dviejų, trijų ir keturių kamerų septikai vadinami daugiakameriniais septikais. Nuotekų pratekėjimo rezervuaro kameros ir ištekėjimo iš jo vamzdžiai yra įrengti taip, kad iš lengvesniųjų priemaišų susidariusi paviršinė pluta negali patekti iš vienos septiko kameros (skyriaus) į kitą ir negali su nuotekomis ištekėti iš rezervuaro.

Septiko veikimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Septikuose sulaikomos stambios, nusėdančios ir plūduriuojančios priemaišos. Septikų turinys pagal organinių teršalų kiekį ir bakteriologinį užterštumą yra labai koncentruotas teršalas, turi stiprų nemalonų kvapą, jame yra stambių priemaišų, cheminių medžiagų. Septike vyksta nuotekų skaidymasis ir formuojasi trys būdingi sluoksniai:

  • Viršutinis – pluta – riebalai ir kitos lengvos, į paviršių išplaukiančios priemaišos.
  • Vidurinis – skystas sluoksnis – pratekančios nuotekos.
  • Apatinis – pūvantis nuosėdų sluoksnis iš nusėdusių sunkesnių priemaišų.

Nuotekų išbuvimo septike trukmė 1-3 paros. Esant didesnei nuotekų išbuvimo septike trukmei (3 paros) yra geresnis nuotekų išvalymo efektyvumas: skendinčiųjų medžiagų (SM) iki 45 %, septynių parų biocheminio deguonies suvartojimo (BDS7) iki 35 %, tačiau ištirpusi organinių teršalų dalis ir biogeninės medžiagos (azotas, fosforas) nešalinamos. Toks išvalymo efektyvumas yra nepakankamas valytų nuotekų išleidimui į gamtinę aplinką, todėl po septiko reikalingos kitos nuotekų valymo grandys, kuriose valomos nuotekos bus išvalytos iki leistinų reikšmių. Septikuose išvalytas nuotekas draudžiama išleisti į aplinką.

Septiko priežiūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Septikų įrengimui reikalingi valdžios institucijų leidimai. Septikų veikimui užtikrinti nereikalinga elektros energija, todėl priežiūros išlaidos yra nedidelės. Periodiškai, atidarius septiko landų dangčius, dumblas ir paviršinė pluta yra išsiurbiami ir išvežami autocisternomis tolesniam apdorojimui. Negalima išsiurbti viso septikų turinio. Šalinant septikų turinį dažniausiai išsiurbiamas visų sluoksnių mišinys, paliekant 20-30 procentų ant dugno esančių nuosėdų, tolimesniam puvimo procesui užtikrinti.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. LR Aplinkos ministerija. R 22-00 Nuotėkų kaupimo rezervuarų bei septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės rekomendacijos. Vilnius, 2000.
  2. Kirjanova A. ; Rimeika M. ; Dauknys R. Nuotekų valymo septike tyrimai. Vandens ūkio inžinerija, 2012, 40(60), 94-102.
  3. http://www.zodziai.lt/reiksme&word=Septikas&wid=17810