Santa Kruso salos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Santa Kruso salų žemėlapis
NASA Nendo nuotrauka

Santa Kruso salos yra salynas Ramiajame vandenyne, kuris priklauso Saliamono Saloms, Temotu provincijai. Jos yra 400 km į pietryčius nuo Saliamono salų grandinės. Santa Kruso salos yra iš karto į šiaurę nuo Vanuatu salyno ir priklauso Vanuatu grėgnųjų miškų ekoregionui.

Didžiausia sala yra Nendo, dar vadinama Santa Krusu (505,5 km² plotas, aukščiausias taškas 549 m, virš 5000 gyventojų). Lata, didžiausias miestas Nendo saloje, yra Temotu provincijos sostinė. Santa Kruso saloms priklauso[1] Vanikoro (173,2 km², 800 gyventojų, iš tiesų tai dvi salos: Banie ir mažesnė kaimynė Teanu) ir Utupua (69,0 km², aukščiausias taškas 380 m, 848 gyventojų).

Santa Kruso salos yra mažiau nei 5 mln. metų amžiaus ir atsirado dėl tektoninės subdukcijos. Salas sudaro ugnikalnio pelenais padengtos klintinės uolienos. Aukščiausias salų taškas yra Vanikore 924 m.

Santa Kruso salomis kartais vadinamos visos Temotu provincijos salos.

Vietiniai kalba Rifo salų-Santa Kruso salų šeimos kalbomis, kurios priklauso Austronezinėms kalboms.

Pirmasis europietis salose buvo ispanas Álvaro de Mendaña de Neira, kuris jose lankėsi per antrą ekspediciją Ramiajame vandenyne 1595 m. Mendaña mirė Nendo saloje, kurią pavadino Santa Krusu 1596 m.

Per Antrą pasaulinį karą į šiaurę nuo salų vyko Santa Kruso salų mūšis.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Dieter Mueller-Dombois, F. Raymond Fosberg: Vegetation of the Tropical Pacific islands (page 89. Springer 1998. ISBN 0-387-98285-X. Online in Google Books