San Andreaso lūžis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
San Andreaso lūžis

San Andreaso lūžis (angl. San Andreas Fault) yra tektoninis lūžis JAV, Kalifornijos valstijoje. Jo ilgis, įvairių šaltinių duomenimis, ~1100-1287 km.

San Andreaso lūžis susiformavo konservatyviajame tektoninių plokščių pakraštyje: ties juo Ramiojo vandenyno plokštė slysta palei Šiaurės Amerikos plokštę šiaurės kryptimi, o Chuano de Fukos plokštė nyra po Šiaurės Amerikos plokšte.

Lūžio struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

San Andreaso lūžį sudaro trys segmentai:

  • pietinis (vadinamasis Mohavio) segmentas, kuriame susidaro daug žemės drebėjimo židinių;
  • vidurinysis (centrinis) segmentas, kuris pasižymi tuo, kad plokščių pakraščiai vienas kito atžvilgiu slenka sklandžiai, nesukeldami staigių seisminių judesių;
  • šiaurinis segmentas, kuriame yra trijų tektoninių plokščių jungtis (Ramiojo vandenyno, Šiaurės Amerikos ir Chuano de Fukos plokštės), formuojanti seismiškai labai aktyvią zoną.

Didieji žemės drebėjimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Istoriniu laikotarpiu San Andreas lūžio zonoje kilo keturi stiprūs žemės drebėjimai:

  • 1857 m. – vidurio ir pietų Kalifornijoje (~8 magnitudės);
  • 1906 m. – didysis San Francisko žemės drebėjimas (~7,8 magnitudės). Epicentras buvo arti San Francisko miesto. Drebėjimo metu ir jo sukeltuose gaisruose žuvo ~3000 žmonių;
  • 1989 m. – šalia Santa Kruso miesto (~7,1 magnitudės),
  • 2004 m. rugsėjo 28 d. – ~6,0 magnitudės.

Įvairenybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Populiarus mitas, kad Kalifornijos pusiasalis gali atitrūkti nuo kontinento ir nugrimzti į vandenyno dugną (ši tema panaudota netgi kinematografijoje, būtent, filme „Supermenas“, kai piktasis herojus susprogdina branduolinį užtaisą, ir pusiasalis ima slinkti į vandenyną). Iš tikrųjų taip nutikti negali, nes San Andreas lūžis yra ne konstruktyvusis pakraštys, t. y. tektoninės plokštės ne tolsta viena nuo kitos, o slysta viena kitos atžvilgiu.