Sakinio dalis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sakinio dalys

Sakinio dalys – pagrindiniai sakinio sintaksinės sandaros vienetai.[1] Reiškiamos įvairiais savarankiškos reikšmės žodžiais, kartais tik vienu, tačiau dažniausiai dviem arba daugiau. Vien tarnybinės kalbos dalys (prielinksniai, jungtukai, dalelytės) sakinio dalių gretos nesudaro, netinka ir su kitomis sakinio dalimis nesusiję savarankiški sakinio žodžiai.

Sakinio dalys skirstomos į pagrindines ir antrininkes sakinio dalis. Pagrindinių grupėje yra tik veiksnys ir tarinys, jos sudaro sakinio gramatinį centrą ir negali priklausyti nuo kitų sakinio dalių. Šį centrą dažnai išplečia antrininkės sakinio dalys (papildinys, aplinkybės ir pažyminys).[1] Antrininkės dalys visada priklauso kitoms sakinio dalims.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Vytautas AmbrazasSakinio dalys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011