Sąrašo aptarimas:Graikų mitinės būtybės

Paskaitykite anglų versijos str., prie kurio dedate faktą.--Atlantas 23:40, 2008 kovo 22 (EET)

Žiū. Mano argumentai:

• Jei Platono aprašyta esybė - tas pats, kas alchemikų Uroboras, tai ji negali būti priskiriama mitologinėms būtybėms. Platono Timajas yra autorinis kūrinys. Konkretaus žmogaus. Ne "graikų mitas".
• Jei ne tas pats, tai Uroboras turėjo figūruoti graikų mitologijoje kažkur kitur. Kodėl ne? Tik reikia citatos.

Gražinu žymą.--IP88.223.61.58 23:51, 2008 kovo 22 (EET)

Beje, lotyniška vikipedija apie Uroborą rašo štai ką: romėnų deivės Amžinasties (Aeternitas) simbolis. Nu. --IP88.223.61.58 23:56, 2008 kovo 22 (EET)

O štai ką rašo rusiška vikipedija: Egipte Uroboras - nuo amžių amžinųjų, bet ne kaip mitinė figūra, o kaip simbolis ar ikonografinis tipas. O va seniausias graikiškas šaltinis - antro mūsų eros amžiaus. --IP88.223.61.58 00:03, 2008 kovo 23 (EET)

Britanica

Ouroboros emblematic serpent of ancient Egypt and Greece represented with its tail in its mouth continually devouring itself and being reborn from itself. A Gnostic and alchemical symbol, Ouroboros expresses the unity of all things, material and spiritual, which never disappear but perpetually change form in an eternal cycle of destruction and re-creation. In the 19th century, a vision of Ouroboros gave the German chemist Friedrich August Kekule von Stradonitz the idea of linked carbon atoms forming the benzene ring.

Ouroboros. Encyclopædia Britannica from Encyclopædia Britannica 2007 Deluxe Edition. (2008). --Atlantas 00:14, 2008 kovo 23 (EET)

Ir dar vienas šaltinis rašo, kad egiptiečių. Bet jeigu egiptiečių, tai ne graikų.

Valio.

Tai ir tų, ir tų :).--Atlantas 00:21, 2008 kovo 23 (EET)

Aš įsivaizduoju mitologiją kaip kažkokį organišką darinį. Kai kurie elementai jame - svetimkūniai. Kaip Vikipedijos straipsniai, į kuriuos nėra nuorodų. Kiti atvirkščiai - gyvai įpinti į įvairiopus siužetus. Nu tai va tokios mano prielaidos.

o dar man įtartinas tas aprašymas: "laiko apsivijusi Žemės rutulį". Atkreipk dėmesį: rutulį. Taip ir kvepia kokiom Renesanso ar Baroko knygom. Bet čia reik tikrint. --IP88.223.61.58 00:28, 2008 kovo 23 (EET)

Aišku, galima pataisyti (į tik Žemę), tačiau tikrai ne pats tai sugalvojau :). Dėl to vientisumo, graikų mitologija nemažai persipinusi su egiptiečių. Tik vėliau "kurdami" tradicinę klasikinę mitologiją, mitografai ją dirbtinai išgrynindavo ir sudėliodavo viską į savo vietas (kad ir veikėjų geneologija), kuri neretai turi daugiau nei po vieną versiją, o kartais 3 ar 4-ias :), priklausomai nuo šaltinių autorių. --Atlantas 00:39, 2008 kovo 23 (EET)

Nieko nereikia taisyt. Reikia tikrint. Bet pvz. Demetra yra ta pati Kibelė, tik vadinasi kitaip. Bet Demetra - graikų mitologijoj; Kibelė - Azijos tautų. O kai Kibelė vėlyvojoj antikoj pradeda figūruot šalia Demetros, tai jinai - svetimkūnis. Bet čia grynai kategorizacijos klausimas. Bet ginčytis gerai. Besiginčijant gavosi taip, kad dabar liet. vikipedijos straipsnis apie Stimfalo paukščius - solidesnis už anglišką, nes yra išnašos, nu.

Žiūrėk, sutinku dievybiu vaizdavimai ir f-jos neretai persikloja. Ir kartais kaip su Kibelę (sutinku jinai svetimkūnis, bet priskiriama ir prie graikų mitologijos) viena deivė kitoje vietoje tapatinama su vietine, kartais ir ne viena deive. Tačiau tarp jų visiškos lygybės nėra. Mes neturime užsiimti savo tvarkos vedimu (turime tiesiog parašyti garbinta ten ir ten, tapatinta su tuo ir tuo :).) Kaip jau minėjau visiško grynumo nėra graikijos mitologijoje, kadangi dalis kultų-dievybių kilę iš Š. Afrikos, dalis iš Azijos, ir galima nustatyti analogiškus dievus tik kitais vardais. O su šaltiniais, tai taip, galima paieškojus surasti nemažai šaltinių, tačiau dauguma jų prieštaraus vieni kitiems (nurodys skirtingus tėvus, net skirtingą vaizdavimą).--Atlantas 11:02, 2008 kovo 23 (EET)