Sąrašas:Tarptautinės humanitarinės teisės šaltiniai

1864 m. Ženevos konvencija. Delegatų parašai

Tarptautinės humanitarinės teisės šaltinių sąraše pateikiami ginkluotų konfliktų teisės aktai, kuriuose yra užfiksuotos elgesio konfliktų metu taisyklės. Jie yra laikomi pagrindiniais tarptautinės humanitarinės teisės šaltiniais, tarp kurių svarbiausios 1907 m. Hagos taisyklės, keturios po 1949 m. priimtos Ženevos konvencijos ir jų 1977 m. papildomi protokolai. Paprastai pripažįstama, kad Hagos taisyklės ir dauguma Ženevos konvencijų bei 1977 m. papildomų protokolų nuostatų sudaro paprotinę teisę.

Pagrindiniai šaltiniai

• 1864 m. Ženevos konvencija
• 1907 m. Hagos konvencija dėl karo įstatymų ir papročių (IV konvencija)
  • Konvencijos priedas: Karo įstatymų ir papročių laikymosi taisyklės
• 1925 m. Protokolas dėl troškinamųjų, nuodingųjų ir kitokių dujų panaudojimo kare ir bakteriologinių karo metodų uždraudimo
• 1949 m. Ženevos konvencija dėl sužeistųjų ir ligonių padėties veikiančiose armijose pagerinimo (I konvencija)
• 1949 m. Ženevos konvencija dėl sužeistųjų, sergančiųjų ir skęstančiųjų ginkluotųjų pajėgų narių jūroje padėties pagerinimo (II konvencija)
• 1949 m. Ženevos konvencija dėl elgesio su karo belaisviais (III konvencija)
• 1949 m. Ženevos konvencija dėl civilių apsaugos karo metu (IV konvencija)
  • 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijų 1977 m. papildomas protokolas dėl tarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsaugos (I protokolas)
  • 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijų 1977 m. papildomas protokolas dėl netarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsaugos (II protokolas)
• 1954 m. Hagos kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencija
  • Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu apsaugos konvencijos vykdymo taisyklės
  • 1954 m. Hagos konvencijos dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu Pirmasis protokolas
  • 1999 m. Hagos konvencijos dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu Antrasis protokolas
• 1972 m. Konvencija dėl bakteriologinių ir toksinių ginklų kūrimo, gamybos ir saugojimo uždraudimo bei jų sunaikinimo
• 1980 m. JT Konvencija dėl tam tikrų įprastinių ginklų, kurie gali būti laikomi pernelyg žalojančiais arba veikia nesirinktinai, naudojimo uždraudimo arba apribojimo
  • 1980 m. protokolas dėl neaptinkamų dalelių (I protokolas)
  • 1980 m. protokolas dėl minų, minų – spąstų ir kitų įtaisų naudojimo uždraudimo arba apribojimo (II protokolas)
  • 1996 m. pataisytas II protokolas dėl minų, minų – spąstų ir kitų įtaisų naudojimo uždraudimo arba apribojimo
  • 1980 m. protokolas dėl padegamųjų ginklų naudojimo apribojimo ir uždraudimo (III protokolas)
  • 1995 m. protokolas dėl apakinančių lazerinių ginklų (IV protokolas)
  • 2003 m. protokolas dėl likusių nuo karo sprogmenų (V protokolas)
• 1993 m. Konvencija dėl cheminio ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo uždraudimo bei jo sunaikinimo
• 1993 m. Tarptautinio tribunolo dėl asmenų, atsakingų už sunkius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, padarytus buvusios Jugoslavijos teritorijoje nuo 1991 m., baudžiamojo persekiojimo statutas
• 1994 m. Tarptautinio baudžiamojo tribunolo dėl asmenų, atsakingų už genocidą ir kitus sunkius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, padarytus Ruandos teritorijoje, ir dėl Ruandos piliečių, atsakingų už genocidą ir kitus tokius pažeidimus, padarytus kaimyninių valstybių teritorijoje nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d., baudžiamojo persekiojimo statutas
• 1997 m. Otavos konvencija dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo
• 1998 m. Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Romos statutas.