Símun av Skarði

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Simunas av Skardis
far. Símun av Skarði
Simun av Skardi 2.gif
Símun av Skarði
Gimė: 1872 m. gegužės 3 d.
Skardas, Farerų Salos
Mirė: 1942 m. spalio 9 d. (70 metų)
Torshaunas, Farerų Salos
Commons-logo.svg Vikiteka: Símun av SkarðiVikiteka

Simunas av Skardis (Símun av Skarði; 1872 m. gegužės 3 d. – 1942 m. spalio 9 d.) – Farerų poetas, politikas ir istorijos bei kalbų mokytojas. Įsteigė Farerų liaudies universitetą, buvo vienas iš pasisakiusiųjų už farerų kalbos priverstinio mokymo įvedimą.

Žymiausias jo, kaip poeto, darbas buvo sukurtas Farerų nacionalinis himnas Mítt alfagra land, paprastai vadinamas Tú alfagra land mítt, kadangi tai yra pirmieji himno žodžiai.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Skarde, Elzės (mergautinė pavardė Matras Viðareiði) ir Johaneso Johaneseno (Johannes Johannessen) šeimoje. Pavardę pasiskolino iš gyvenvietės pavadinimo.

1896 m. Skardis baigė Farerų mokytojų kolegiją. 1899 m. kartu su draugu Rasmusu Rasmusenu, su kuriuo susipažino Danijoje, Klaksvuike įsteigė Farerų liaudies universitetą (Føroya Fólkaháskúli) pagal Grundtvigo modelį ir jame dirbo direktoriumi nuo 1899 iki 1942 m. Universitete visi dalykai dėstyti farerų kalba.

1901 m. vedė Saną Jakobsen (Sanna Jacobsen), kurią pažinojo nuo pat mokytojų kolegijos Torshaune laikų. Su ja susilaukė dukters Sigridos (1908–1975), o 1911 m. ir sūnaus Johaneso.

Nuo 1906 iki 1914 m. jis buvo parlamento narys, priklausęs Sjálvstýrisflokkurin ('Savivaldos partija') partijai.

Veikalai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Tú alfagra land mítt. Farerų nacionalinis himnas
  • Jólasálmar og morgun- og kvøldsálmar. Tórshavn: Fram 1913 (30 S., Weihnachtslieder und Morgen- und Abendlieder, zusammengetragen von Jákup Dahl und Símun av Skarði)
  • Vár: sjónleikur í fimm pørtum. 2. Ausgabe – Tórshavn: Ungu Føroyar, 1960. (67 S. „Frühling: Schauspiel in fünf Teilen“)
  • Turið Sigurðardóttir (Hrsg.): Streingir, ið tóna. (Gesammelte Werke, 7 Bände, herausgegeben von seiner Enkelin)
    • Streingir, ið tóna: Yrkingar. Tórshavn, Forlagið Fannir, 1998. ISBN 99918-49-20-3. (176 S., Gedichte)
    • Streingir, ið tóna II: Søguligar greinir, skaldskapur og søga. Tórshavn, Forlagið Fannir, 1999. ISBN 99918-49-25-4 (257 S. Geschichtliche Arbeiten, Dichtkunst und Geschichte)
    • Streingir, ið tóna III: Skald og skaldskapur, mál og upplýsing, mentan …. Tórshavn, Forlagið Fannir, 2000. ISBN 99918-49-27-0 (446 S., Dichtung, Sprache, Kultur)
    • Streingir, ið tóna IV: Søgur og ævintýr. Tórshavn, Forlagið Fannir, 2001. ISBN 99918-49-31-9 (274 S., Geschichten und Märchen)
    • Streingir, ið tóna V: Søgur og ævintýr. Tórshavn, Forlagið Fannir, 2002. ISBN 99918-49-31-9 (102 S., Geschichten und Märchen)
    • Streingir, ið tóna VI: Vár og Víkingarnir á Hálogalandi. Tórshavn, Forlagið Fannir, 2003. ISBN 99918-49-37-8 (161 S., zwei Stücke)
    • Streingir, ið tóna VII: Skaldsøgan Strondin bláa eftir Kristmann Guðmundsson. Tórshavn, Forlagið Fannir, 2004. ISBN 99918-49-38-6 (290 S., av Skarðis Übersetzung von „Den blå kyst“ von Kristmann Guðmundsson)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Løgtingið og høvundarnir 2: Løgtingið 150 (1-asis leidimas) p. 350. Tórshavn Løgtingið 2002.
  • Guðrun Gaard: Højskolemændene Símun av Skarði (1872–1942) og Rasmus Rasmussen (1871–1962), en bio-bibliografisk undersøgelse. Odense Universitet, Nordisk Institut: 1988 (37.41)