Peržiūrėti šaltinį Ruhnu

{{Šaltiniai}}
'''Ruhnu''' ({{et|Ruhnu}}, {{lv|Roņu sala}}, {{sv|Runö}}, {{lt|Ruonių sala}}) – [[Estija]]i priklausanti sala [[Rygos įlanka|Rygos įlankoje]], [[Baltijos jūra|Baltijos jūroje]]. Dešimta pagal dydį šalies sala.

== Geografija ==
[[Vaizdas:Runö.jpg|thumb|Ruonių salos žemėlapis]]
Saloje gyvena maždaug 65 gyventojai, teritorija – 11,5 km². Plotis ir ilgis – apie 5,5 ir 3,5 km. Atstumas iki artimiausio gyvenamo Estijos taško – [[Kihnu]] salos – 54 km jūra, iki žemyninės Estijos dalies ([[Pernu]]) – 96 km, iki artimiausio kranto – [[Latvija|Latvijos]] [[Kolkos kyšulys|Kolkos kyšulio]] – 37 km. Apie trečdalį salos dengia miškai, likusi dalis pritaikyta ganykloms ir žemės ūkiui.

== Istorija ==
[[File:Rahvariietes_Ruhnu_naised_1937.jpg|thumb|left|Ruhnu salos moterys tautiniais kostiumais (1937 m.)]]
[[File:Ruhnu_tuletorni_%C3%BClevaataja_elamu.JPG|thumb|[[Ruhnu švyturys]], suprojektuotas [[Gustavas Eifelis|Gustavo Eifelio]]]]

Pirmieji žmonės saloje gyveno jau 5 200 m. pr. m. e. Saloje nuo XIII a. gyveno [[švedai]]. 1341 m. jiems [[Kuršas|Kuršo]] [[vyskupas]] suteikė teisę valdyti salą pagal [[Švedija|Švedijos]] įstatymus. Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] [[Švedija]] į salą vis dėlto nepretendavo, nes ji buvo toli nuo pačios Švedijos ir nereikšminga, tad kilo klausimas, ar ji turėtų priklausyti [[Latvija]]i, arčiau kurios krantų buvo, ar [[Estija]]i (pati sala reikšmės turėjo mažai, tačiau ekonominė zona ir žvejybos teisės aplink ją reiškė daugiau). Sala atiteko [[Estija]]i, tačiau iki pat [[1945]] m. joje faktiškai galiojo vietiniai švedų įstatymai, suteikti salai pagal anksčiau minėtą vyskupo nutarimą. Geriausiais laikais Ruhnu gyveno beveik 400 žmonių. Po Antrojo pasaulinio karo salą kartu su visa Estija [[okupacija|okupavo]] [[Rusija]]. Vietinių švedų dalis pabėgo į tėvynę, likusius [[rusai]] [[tremtis|ištrėmė]] į [[Sibiras|Sibirą]]. Sala buvo priskirta [[Estijos TSR]], taigi į ją buvo atkelta [[estai|estų]], daugiausiai iš kitų salų, ypač [[Sarema|Saremos]] ir Kihnu. Tais laikais joje gyveno daugiau nei 200 žmonių, tačiau [[XX amžiaus 7-asis dešimtmetis|XX a. 7-ojo dešimtmečio]] pab. didelė audra nusiaubė salą, tuomet daugumą jos žmonių [[Tarybų Sąjunga|Tarybų]] valdžia iškėlė, liko tik šiek tiek daugiau nei pusšimtis. Nuo to laiko gyventojų skaičius reikšmingai nebekito. Atgavus nepriklausomybę, imta grąžinti turtą ankstesnių šios salos gyventojų švedų palikuonims.

[[Vaizdas:Uus ja vana kirik Ruhnus - panoramio.jpg|thumb|left|250px|Ruhnu bažnyčios]]

== Dabartis ==

Dabar saloje yra nedidelis oro uostas, iš kurio reguliariai skraido lėktuvai į [[Pernu]] ir [[Kuresarė|Kuresarę]], žiemą kartą per savaitę, o vasarą – du. Keltų susisiekimas iš Kuresarės nereguliarus. Yra dvi bažnyčios – mūrinė ir medinė, keli svečių namai, tačiau masinis turizmas Ruhnu nepalietė, kadangi skrydis ten nėra pigus, o pramogų saloje nedaug. Ruhnu yra atskira [[Sarės apskritis|Sarės apskrities]] valda. Po žemės grąžinimų daugiau nei pusė salos priklauso švedams, kasmet yra rengiamas švedų kultūros festivalis. Saloje yra mokykla, biblioteka, aukščiausiame jos taške pastatytas švyturys, taip pat yra [[Meteorologija|meteorologijos]] stotis – didžioji dalis ruhniečių dirba šiose [[biudžetinė įstaiga|biudžetinėse įstaigose]].

{{Commons|Category:Ruhnu}}

[[Kategorija:Estijos salos]]