Rinkinys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Rinkinys – tai kas surinkta ar renkama, komplektas arba duomenų visuma, pateikta kartu ir išdėstyta nustatyta tvarka. Dažniausiai kryptinga veikla surinktų, kartais nematerialių daiktų (dainos), vartojamų pagal paskirtį ir dažnai neskirtų išsaugojimui (įrankiai, saldainiai), nesusistemintų, pradėtų rinkti kolekcijų visuma.[1]

Rinkiniu taip pat vadinama vienarūšių arba įvairiarūšių pagal vieną ar kelis požymius komplektuojama daiktų visuma, sudaranti savarankišką, bet neužbaigtą, dinamiškai papildomą muziejaus ar bibliotekos fondo vienetą (dalį). Rinkiniai gali priklausyti įvairioms kolekcijoms.[1][2]

Rinkinys nuo kolekcijos skiriasi tuo, kad rinkinį sudarantys objektai gali būti naudojami pagal pirminę paskirtį, pvz., skirti tiesioginiam vartojimui – arbatos, prieskoniai, saldainiai ir pan.; skirti grožėtis – paveikslai, skulptūros ir pan.; skirti dėvėti – rūbai, batai ir pan.; skirti specialiam darbui atlikti – įrankiai, raktai, žemėlapiai, brėžiniai ir pan.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Vytautas Navaitis. Rinkiniai ar kolekcijos? – Gimtasis žodis, 2008 Nr. 12. 2-10 psl.
  2. Rinkinys. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-01-04.