Renetai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
'Landsbergo renetai'

Renetai (pranc. Reinette) – žieminių obelų veislių grupė. Jai priklausančių veislių obuoliai būna švelnios sandaros, kvapnūs, vyniškai saldaus minkštimo. Medžiai dideliems šalčiams neatsparūs.

Lietuvoje nuo seno auginta renetų veislė 'Landsbergo renetas'. Šios veislės obuoliai kūgiški arba plokščiai apvalūs, vidutiniški, gelsvai žali arba balsvai geltoni, su ryškiu raudoniu įsauliui. Dera 3–4 metus po pasodinimo. Derlingumas – ~790 kg obuolių (24 metais). Vaismedžio laja rutuliška arba kūgiška. Lietuvoje taip pat auginami 'Kulono renetas' (išsilaiko iki kovo, atsparūs rauplėmis), 'Kaselio renetas', 'Pysgudo auksinis renetas', 'Kursko auksinis renetas', 'Oberdiko renetas'.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Renetai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 535