Raguvos Švč. Dievo Motinos Gimimo sentikių cerkvė

Koordinatės: 55°33′37.43″ š. pl. 24°38′59.69″ r. ilg. / 55.5603972°š. pl. 24.6499139°r. ilg. / 55.5603972; 24.6499139
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Raguvos sentikių cerkvė)

55°33′37.43″ š. pl. 24°38′59.69″ r. ilg. / 55.5603972°š. pl. 24.6499139°r. ilg. / 55.5603972; 24.6499139

Raguvos Švč. Dievo Motinos Gimimo sentikių cerkvė
Rusiškas pavadinimas Церковь Рожества Богородицы
Savivaldybė Panevėžio rajonas
Gyvenvietė Kritižis
Statybinė medžiaga medis

Raguvos sentikių cerkvė – neveikiantys sentikių maldos namai prie Raguvos, Kritižio kaime, Panevėžio rajone. Cerkvė yra 0,6 km į rytus nuo kelio  174  UkmergėRaguvaNevėžis .

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo XVIII a. Raguvoje ir jos apylinkėse apsigyventa rusų. Čia gyveno maždaug 300 sentikių šeimų. Kritižio kaime 1867 m. pastatyti sentikių maldos namai.

Pirmieji patikimesni duomenys apie Raguvos sentikių bendruomenės įsikūrimą siekia penktąjį XIX a. dešimtmetį, nors sentikiai kaimyninėse apylinkėse pradėjo kurtis dar XVIII a. pradžioje. Tai buvo viena iš 33 sentikių bendruomenių, XIX a. viduryje veikusių dabartinės Lietuvos teritorijoje. Įsikūrus sentikių bendruomenei, Raguva tapo kelių religijų, tautų ir kultūrų miesteliu. Apie Raguvos sentikių bendruomenę XIX a. žinių yra nedaug. Apie 1855 m. sentikiai Raguvoje pasistatė pirmuosius medinius maldos namus. Prieš tai pamaldos vyko privačiuose namuose. 1860 m. cerkvė sudegė, kuri vėliau buvo atstatyta.

XX a. pradžioje Raguvos bendruomenėje buvo apie 300 sentikių. Dauguma jų vertėsi žemdirbyste, kai kurie – prekyba ir įvairiais amatais. Ilgainiui nemaža dalis sentikių rusų asimiliavosi su lietuviais. Sovietmečiu nemažai sentikių išvyko iš Raguvos ir jos apylinkių, gelbėdamiesi nuo kolektyvizacijos, kai čia kūrėsi kolūkiai.

1990–aisiais metais vietos sentikių bendruomenė galutinai sumenko. Iki 1995 m. tevyko retos proginės pamaldos, buvo palydimi mirusieji. Cerkvė ne kartą degė, buvo vagiamos ikonos (dalį jų spėta atiduoti į Panevėžio muziejų). Statinys liko apleistas, nebetinkamas naudoti. 1997 m. bendruomenėje dar buvo 30 narių. Pasimelsti jie važiuoja į Panevėžyje stovinčią sentikių cerkvę. Kritižyje sentikiai turi savo kapinaites.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]