Racionalumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Racionalumas - individo savybė mąstyti ir/ar veikti remiantis protu, tikslingai, efektyviai išnaudojant turimus aplinkybes ir išteklius, įvertinant veiklos kainą ir galimas pasekmes, veiksmų tikslumas bei ekonomiškumas. Ši savybė gali būti įžiūrima institucijų ar kitokių organizacijų veikloje. Racionalia gali būti pavadinta ir racionaliai organizuota veikla, paremta sprendimų priėmimo taisyklėmis, kuriomis maksimizuojamas tikslo siekimas.

Sprendimų priėmimo analizėje naudojama sąvoka turi du kontekstus:

  1. ekonominis racionalumas
  2. biurokratinis racionalumas

Ekonominis racionalumas[taisyti | redaguoti kodą]

Racionalumas, kaip jis suprantamas viešosios politikos analizėje, kildinamas iš homo economicus modelio. „Ekonominis žmogus“, t. y., racionalas - tai individas, kurio veikla grindžiama savo naudos išskaičiavimu. Priimdamas sprendimus toks individas pirmiausia įsigyja visą reikiamą informaciją, pagal tą informaciją įvertina skirtingas alternatyvas ir tada pasirenka tą alternatyvą, kuri leidžia lengviausiai pasiekti jo tikslus arba patenkinti jo interesus.

Iš autorių nagrinėjusių racionalumo vaidmenį viešojoje politikoje svarbų vaidmenį atliko Simonas, Lindblomas, Marchas, Olsenas, Cyertas, Cohenas

Biurokratinis racionalumas[taisyti | redaguoti kodą]

Kitas kontekstas, kuriame formavosi „racionalumo“ koncepcija, buvo organizacijų analizė. Racionalumas daugiausia dėl vokiečių sociologo Max Weber įtakos tapo įtvirtinta tema sprendimų priėmimo analizėje. Pasak M. Weber, pagrindinė kapitalizmo jėga - jo gebėjimas skleisti tos rūšies instrumentinį racionalumą, kurį simbolizuoja mašinos. Organizacinis mašinos analogas pramoninėje visuomenėje yra biurokratija.

Žymūs racionalumo tyrėjai - Marx, M. Weber.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • W. Parsons. Viešoji politika. Politikos analizės teorijos ir praktikos įvadas. -Vilnius: Eugrimas, 2001.
  • V. Vaitkevičiūtė. Tarptautinių žodžių žodynas. Ketvirtas papildytas ir pataisytas leidimas.- Vilnius: Žodynas, 2007.