Pueblas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Hopių pueblas

Pueblas (isp. pueblo) – Šiaurės Amerikos indėnų (pueblų) gyvenvietė, kurių daugiausia buvo statoma XIXIII amžiuje. Dažniausiai pueblas būdavo sudarytas iš vieno (iki 5–6) aukštų smiltainio arba nedegtų plytų namo; jame gyvendavo nuo 1 iki 3 tūkstančių žmonių. Aukštai kilo terasomis, tarp jų buvo susisiekiama kopėčiomis. Būdavo pueblų, sudarytų iš bendra siena sujungtų 1–2 aukštų namų, taip pat uolose įrengtų pueblų.

Žymiausi pueblai: Uolų rūmai, Pueblo Bonitas, Taoso Pueblas (JAV, Naujoji Meksika).

Dabartiniai pueblai sudaryti iš vieno kambario krėstinių trobelių arba 3–4 kambarių kotedžų (pasiturinčių indėnų).[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. PueblasLietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 256 psl.