Ptialinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Ptialinas (angl. ptyalin) – gyvūnų seilių amilazė (alfa amilazė). Skaldo stambias krakmolo molekules į maltozę ir dekstriną.

Alfa amilazės veikiamas krakmolas skyla į tirpius oligosacharidus (amilodekstrinas, eritrodekstrinas, achrodekstrinas), kurie vėliau skaldomi iki maltozės. Ptialinas skaldo linijiškus α(1,4) glikozidinius ryšius, bet visiškai krakmolo hidrolizei reikia fermento, kuris skaldo šakotąsias krakmolo molekulių dalis.

Skrandyje seilių amilazę inaktyvuoja skrandžio išskiriama skrandžio rūgštis. Skrandžio sultyse, kurių rūgštingumas yra pH 3,3, o temperatūra 37 °C, ptialinas visiškai inaktyvuojamas per 20 min. Tuo tarpu skrandžio sultyse, kur pH 4,3, 50 % amilazės aktyvumo lieka ir po 150 min.[1]

Tiek krakmolas (ptialino substratas), tiek ptialino katalizės produktai (trumpos iš gliukozės sudarytos grandinės) iš dalies saugo ptialiną nuo skrandžio rūgščių sukeliamos inaktyvacijos. Ptialinas tirpale su pH 3,0 visiškai inaktyvuojamas per 120 min. Pridėjus 0,1 % krakmolo tokiomis pat sąlygomis ptialinas išlaiko 10 % aktyvumo, pridėjus 1,0 % krakmolo po 120 min. lieka 40 % aktyvumo[2].

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Fried, M, Abramson, S, Meyer, JH. Passage of salivary amylase through the stomach in humans. Digestive Diseases and Sciences 32:1097-1103 (1987).
  2. Rosenblum, JL, Irwin, CI, Alpers, DH. Starch and glucose oligosaccharides protect salivary-type amylase activity at acid pH. American Journal of Physiology 254 (Gastrointestinal and Liver Physiology 17):G775-780 (1988).